Angela Merkel ketvirtą kartą tapo kanclere
Vo­kie­ti­jos par­la­men­tas tre­čia­die­nį per­rin­ko kanc­le­rę An­ge­lą Mer­kel ket­vir­tą ka­den­ci­ją va­do­vau­ti di­džiau­siai Eu­ro­pos eko­no­mi­kai. Ša­lies pre­zi­den­tas Fran­kas-Wal­te­ris Stein­meie­ris ofi­cia­liai pa­sky­rė A. Mer­kel į šias par­ei­gas, o po to ji bu­vo pri­saik­din­ta že­muo­siuo­se par­la­men­to rū­muo­se.

Bundestagas 364 balsais prieš 315 pritarė, kad A. Merkel liktų Vokietijos kanclerio poste. Devyni įstatymų leidėjai susilaikė.

Kanclerės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), jos bavariškosios sąjungininkės Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) ir Socialdemokratų partijos (SPD) koalicija parlamente turi 399 vietas.

Baltą švarką dėvinti A. Merkel pareiškė: „Priimu balsavimą“ ir, Bundestago salėje aidint aplodismentams, nusišypsojo. Palaikyti kanclerės į parlamento rūmus trečiadienį atvyko ir jos sutuoktinis mokslininkas Joachimas Saueris bei jos 89 metų motina Herlind Kasner.

Dalia Grybauskaitė pasveikino

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį savo ir Lietuvos žmonių vardu pasveikino Angelą Merkel ketvirtą kartą tapus Vokietijos kanclere.

„Šalies vadovės teigimu, tai neabejotinas nuoširdaus darbo Vokietijos žmonėms įvertinimas. Atsakinga Angelos Merkel lyderystė ir drąsa svarbi visai Europai, sprendžiant esminius ekonominius, saugumo iššūkius bei kuriant Bendrijos ateitį“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Prezidentės teigimu, Lietuva ypač vertina A. Merkel indėlį priimant istorinį sprendimą atsiųsti Vokietijos karius, kurie užtikrina mūsų šalies saugumą ir vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų daliniui.

Sveikinime D. Grybauskaitė pabrėžė, jog Lietuva ir Vokietija yra ypatingai artimos. Tai – ir asmeninių Vokietijos kanclerės pastangų rezultatas.

Prezidentė Vokietijos kanclerei palinkėjo visokeriopos sėkmės, stiprybės ir sveikatos šiame ypač svarbiame ir atsakingame darbe.

Praėjusių metų birželį D. Grybauskaitė A. Merkel įteikė valstybinį apdovanojimą – Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių, už atsakingą europinę lyderystę bei Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo stiprinimą.

Bundestagas trečiadienį pritarė, kad A. Merkel liktų Vokietijos kanclerio poste.

Politinio paralyžiaus pabaiga

Veteranei lyderei ši ceremonija reiškė skausmingo politinio paralyžiaus, sukausčiusio šalį po rugsėjį vykusių rinkimų, pabaigą. Tai buvo giliausia krizė per jos 12 metų kanclerės karjerą.

Pastaruosius ketverius metus valdžioje buvo tos pačios partijos, bet suformuoti naują koaliciją sekėsi sunkiai. Trečiadienio balsavimas Bundestage buvo surengtas praėjus 171 dienai nuo rinkimų, per kuriuos tiek CDU/CSU, tiek SPD prarado stiprias pozicijas. Socialdemokratų partija iš pradžių netgi planavo trauktis į opoziciją.

Dešiniojo sparno populistų iškilimas per rugsėjo rinkimus susilpnino visas pagrindinės srovės partijas ir atėmė iš A. Merkel daugumą parlamente bei įstūmė ją į dar vieną nelaimingą sąjungą su centro dešiniaisiais SPD.

Vadinamoji „GroKo“ – „didžioji koalicija“ – neprasidėjo kaip „santuoka iš meilės“, šią savaitę pastebėjo į vicekanclerio ir finansų ministro postus siūlomas socialdemokratas Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

Tačiau visos koalicijos partnerės siekia išsklaidyti būgštavimus, kad jų „santuoka iš išskaičiavimo“ gali nutrūkti dar nesibaigus kadencijai, ir tikina, kad planuoja drauge valdyti šalį iki 2021-ųjų.

Trečiadienį 17 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku A. Merkel rengia naujosios vyriausybės posėdį. SPD pavyko išsiderėti abu svarbiausius – finansų ir užsienio reikalų ministrų – portfelius, nors tuo liko nepatenkinta dalis CDU.

Penktadienį A. Merkel vyks į Paryžių su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) aptarti Europos Sąjungos reformų planų prieš kovo 22–23 dienomis vyksiantį Bendrijos viršūnių susitikimą.

Ši pusmetį trukusi drama buvo Europos ir pasaulio dėmesio centre.

E. Macronas dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė, kad nedalyvaujant Vokietijai „dalis mano projekto būtų pasmerkta žlugti“.

„Esame visiškai priklausomi vieni nuo kitų. Visiškai netikiu, kad gai pavykti koks nors Europos projektas be Vokietijos ar nukreiptas prieš ją“, – sakė jis.