Airija dar labiau apribos Bažnyčios įtaką
Vos kiek dau­giau nei prieš sa­vai­tę Ai­ri­ja di­de­le bal­sų pers­va­ra nu­bal­sa­vo už Kons­ti­tu­ci­nės pa­tai­sos, drau­džian­čios abor­tus, pa­nai­ki­ni­mą. Dar ne­spė­jus su­tvar­ky­ti įsta­ty­mų ba­zės, ku­ri įtvir­tin­tų šį is­to­ri­nį po­ky­tį, vy­riau­sy­bė ėmė­si žings­nių, kad nu­trauk­tų ki­tą Ka­ta­li­kų baž­ny­čios re­mia­mą pra­kti­ką ir pa­nai­kin­tų iki šiol dau­gu­mo­je ša­lies pra­di­nių mo­kyk­lų ga­lio­ju­sį lei­di­mą pir­me­ny­bę teik­ti krikš­ty­tiems vai­kams. Apie tai ra­šo „The New York Ti­mes“.

Pagal naują priėmimą į mokyklas reguliuojantį įstatymo projektą, už kurį jau nubalsavo Airijos parlamento žemieji rūmai, katalikų pradinėms mokykloms bus draudžiama diskriminuoti vaikus dėl jų religijos. Dėl įstatymo projekto kiek vėliau šį mėnesį dar balsuos Airijos Senatas, bet dauguma analitikų įsitikinę, kad jis bus patvirtintas.

Pagal dabartinę sistemą, Katalikų bažnyčia kontroliuoja 90 proc. Airijos valstybinių pradinių mokyklų. Jai priklauso mokyklų pastatai ir ji skiria mokyklų tarybas bei direktorius, nors visas sąskaitas apmoka valstybė. Daug ne katalikų tėvų, ypač mažesniuose miestuose ar kaimiškose vietovėse, neturi kito pasirinkimo, kaip siųsti savo vaikus į mokyklas, kuriose katalikų tikėjimo ugdymas yra neatsiejama programos dalis.

Jei į mokyklą patekti pretenduoja per daug vaikų, vadinamasis krikšto barjeras leidžia mokyklai nepriimti vietinio ne katalikų vaiko, jei į tą pačią vietą pretenduoja katalikas, net jei jis būtų iš kito rajono ar gyvenvietės.

Tokios politikos labai nemėgsta religinių mažumų atstovai, tarp jų ir imigrantai, bei vis daugiau airių, kurie neišpažįsta jokios religijos. Pastaraisiais metais būta atvejų, kai nereligingi tėvai krikštijo savo vaikus tik todėl, kad išvengtų diskriminacijos, kai jiems ateis laikas eiti į mokyklą.

Visuomenė liberalėja

Nors, 2016 metų surašymo duomenimis, 78,3 proc. Airijos gyventojų save identifikavo kaip katalikus, šis skaičius sumažėjo, palyginti su 1926 metais, tada save katalikais laikė 93 proc. šalies gyventojų.

Kad šalies visuomenė sekuliarėja ir liberalėja, puikiai iliustravo kiek daugiau nei prieš savaitę vykęs referendumas, kai 2 iš 3 balsavusių airių palaikė abortų draudimo panaikinimą. 1983 metais beveik tokia pati jų dalis taip pat per referendumą balsavo už abortų draudimo įtvirtinimą. 2015 metais Airija tapo pirmąja Vakarų valstybe, plebiscitu įtvirtinusia homoseksualų santuokas.

Pristatydamas įstatymo projektą, kuris panaikintų „krikšto barjerą“, švietimo ministras Richardas Brutonas citavo statistinius duomenis, rodančius, kad 20 proc. tėvų amžiaus airių yra nereligingi ir kad 2017 metais tik 51 proc. santuokų vyko bažnyčioje.

„Nesąžininga, kad priimant į vietinę mokyklą religingų tėvų vaikui, gyvenančiam toliau, teikiama pirmenybė prieš vietinį vaiką, kurio tėvai neišpažįsta religijos, – teigė jis. – Tėvai neturi jausti spaudimo krikštyti savo vaikų, kad patektų į vietinę mokyklą.“

Pagal įstatymo projektą, religinėms mažumoms, tarp jų protestantams, musulmonams ir žydams, bus ir toliau leidžiama tokia diskriminacija. Tačiau religinių mažumų globojamos mokyklos sudaro vos 5 proc. visų pradinių mokyklų. Dar 5 proc. valstybės finansuojamų pradinių mokyklų jau dabar yra daugiakonfesės.

Daug ne katalikų tėvų, ypač mažesniuose miestuose ar kaimiškose vietovėse, neturi kito pasirinkimo, kaip siųsti savo vaikus į mokyklas, kuriose katalikų tikėjimo ugdymas yra neatsiejama programos dalis.

Nekvestionuoja Bažnyčios vaidmens

Nors naujasis įstatymas panaikins „krikšto barjerą“, jis buvo kritikuojamas dėl to, kad visiškai nekvestionuoja dominuojančio Katalikų bažnyčios vaidmens mokyklose. Religinėms mažumoms priklausančių ar nereligingų tėvų vaikai vis tiek lankys mokyklas, kuriose katalikų maldos, religinis ugdymas ir mišios yra kasdienės rutinos dalis, o jų bendraklasiai pamokų metu ruošis tokiems ritualams kaip Pirmoji Komunija ar Sutvirtinimas.

Organizacijos „Educate Together“ (Švieskime kartu), kuri turi 82 daugiakonfesines pradines mokyklas, vadovas Paulas Rowe'as teigė, kad religinėse mokyklose dabar galiojanti sistema, kuri leidžia tėvams savo vaikų neleisti į tikybos pamokas, tinkamai neveikia. Mokyklose, ypač mažesnėse, nėra personalo ar net erdvės, kurioje būtų suburti nereligingų ar kitas religijas išpažįstančių tėvų vaikai.

Kadangi pastaraisiais metais padaugėjo tėvų, savo vaikams ieškančių sekuliaraus švietimo galimybių, „Educate Together“ mokyklos yra perpildytos ir daugelyje vietovių jos dar neveikia.

Kildero grafystėje gyvenanti nepraktikuojanti katalikė Fiona Kenny teigė turėjusi savo dvynius siųsti į vietinę katalikų mokyklą, nes artimiausia „Educate Together“ švietimo įstaiga buvo už 30 kilometrų. Nors vietinės mokyklos darbuotojai yra paslaugūs, sunkumų atsiranda, kai jos vaikai atskiriami nuo savo bendraklasių per religinio ugdymo pamokas.

Pasak jos, mokykloje kasdien pusvalandis skiriamas formaliam tikėjimo ugdymui. „Tai dvi su puse valandos per savaitę, kai mano vaikai eina į kitą klasę, kur juos kas nors prižiūri. Anksčiau sulaukdavau skambučių darbo metu, kai vykdavo mišios mokykloje, kad atvykčiau ir pasiimčiau savo vaikus, nes nėra kas juos prižiūrėtų“, – pasakojo F. Kenny.

„Nereikalingas įstatymas“

Katalikų pradinių mokyklų valdymo asociacija, kuri atstovauja 2800 Katalikų bažnyčios globojamų pradinių mokyklų Airijoje, teigė, kad naujasis įstatymas nereikalingas, nes iš tiesų vaikai į mokyklas dėl jų religijos nepriimami itin retai. Asociacijos generalinis sekretorius Seamusas Mulcrony tvirtino, kad neseniai Dublino mokyklose darytos apklausos atskleidė 97 tokius incidentus, kurie įvyko tik tada, kai į mokyklas pretendavo daugiau vaikų, nei buvo numatyta vietų.

„Mūsų požiūriu, tai išteklių, o ne religijos, klausimas. Jei turėtume vietos, priimtume ir Demjaną iš filmo „Lemties ženklas“, – turėdamas omeny filmo personažą vaiką, kuris pasirodo esąs Antikristas, tvirtino S. Mulcrony. – Mes nenorime nė vieno palikti be mokyklos.“

Pasak jo, ne katalikų vaikų poreikių patenkinimas mokyklose, į kurių programas įtrauktas katalikų tikėjimo ugdymas, yra visiškai kitas klausimas nei „krikšto barjeras“. „Kiekvienas mokinys turi teisę nelankyti tikybos pamokų. Kartais pasitaiko žmonių, kurie jaučiasi gerai tam tikru būdu dalyvaudami sakramentuose, o kiti nenori turėti su tuo nieko bendro, ir mes visiškai tai gerbiame“, – teigė asociacijos generalinis sekretorius.