Airija balsuos dėl abortų
Ai­ri­jos rin­kė­jai ge­gu­žės 25 die­ną bal­suos per re­fe­ren­du­mą, ku­ris ga­li pa­da­ry­ti ga­lą abor­tų drau­di­mui. Rin­kė­jų bus klau­sia­ma, ar jie no­ri pa­nai­kin­ti Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są, pri­pa­žįs­tan­čią vie­no­dą tei­sę į gy­vy­bę tiek mo­ti­nai, tiek ne­gi­mu­siam kū­di­kiui. Ši pa­tai­sa, ga­lio­jan­ti nuo 1983 me­tų, ne­lei­džia nu­trauk­ti nėš­tu­mo.

Kampanija prieš abortų draudimą pastaraisiais metais sparčiai plito Airijoje. Šalinti pataisą, kuri, daugelio manymu, pažeidžia žmogaus teises, paskatino keli liūdni moterų mirtimi pasibaigę atvejai.

Jei rinkėjai pašalins pataisą, Airijos vyriausybė galės pati reglamentuoti abortus. Greičiausiai ji leis nutraukti nėštumą iki 12 savaičių.

Gibraltaro vyskupas Carmelas Zammitas ragina viską palikti, kaip yra.

Dvi didžiausios šalies partijos „Fine Gael“ ir „Fianna Fail“ leidžia savo nariams laisvai pasirinkti poziciją šiuo klausimu, o kitos dvi – „Sinn Fein“ ir leiboristų – oficialiai pasisako už pataisos panaikinimą.

Naujausios apklausos rodo, kad įtampa dėl vyriausybės plano liberalizuoti abortus didėja. Už įstatymo sušvelninimą ketina balsuoti 45 proc. rinkėjų, bet 34 proc. balsuos prieš, o 18 proc. dar neapsisprendę. Už pataisos panaikinimą pasisakantys aktyvistai džiaugiasi, kad daugiau žmonių nori atsisakyti abortų draudimo, bet pripažįsta, jog bemaž kas penktas rinkėjas dar nežino, kaip balsuos. Be to, atotrūkis sulig kiekviena apklausa mažėja: abortų šalininkų gretos tirpsta, o priešininkų auga.

Įstatymo liberalizavimą ypač remia jaunos moterys, nes referendumo rezultatas tiesiogiai paveiks jų sveikatą ateityje. Airija šiuo klausimu suskilusi tarp miesto ir kaimo. Dubline atsisakyti pataisos nori 51 proc. rinkėjų, bet tik 37 proc. provincijoje. Apžvalgininkai pabrėžia, kaip sunku bus už abortų teisę pasisakančiai pusei laimėti virš 50 proc. balsų. Jie atkreipia dėmesį, jog per 2015 metų kampaniją dėl vienos lyties asmenų santuokos daugelis tų, kurie sakė esą neapsisprendę, galiausiai balsavo prieš. Jei ši tendencija ir dabar pasikartos, abortų draudimo šalininkai laimės referendumą.

Vyskupai perspėja

Tuo metu Airijos katalikų vyskupai perspėja apie „abortų kultūrą“. Laiške, išsiųstame 46 parapijoms ir per sekmadienio mišias perskaitytame daugelyje bažnyčių Korke ir kitur, Kloino vyskupas Dr. Williamas Creanas teigia, jog „nėštumo nutraukimo koncepcija energingai propaguojama, o tie, kurie ja abejoja, atmetami ir išjuokiami. Tai apgailėtina. Dabar paprastiems piliečiams teks ginti negimusiųjų teisę į gyvenimą“.

Vyskupas apibūdino kai kurių moterų sunkią padėtį kaip „liūdną ir skausmingą“, bet perspėjo žmones, kad abortų kultūra įsivyraus „kaip rutininė medicinos procedūra“. Jo nuomone, „tai kontempliuoti yra siaubinga“.

Katalikų bažnyčia iš esmės prieštarauja abortams, bet jos vaidmuo ir balsas per šią kampaniją Airijoje silpnesnis, nei buvo 1983-aisiais, kai abortų draudimą pavyko įtvirtinti. Bažnyčia prarado moralinį pasitikėjimą po vaikų išnaudojimo skandalų, kurie purtė Airiją praėjusius du dešimtmečius. Lankančiųjų bažnyčią skaičius Airijoje taip pat labai sumenko. Kai 2015 metais Airija balsavo už tos pačios lyties asmenų santuoką, Dublino arkivyskupas sakė, kad bažnyčiai reikia „pasitikrinti realybę“. Jis pripažino, jog Airijos visuomenės nuomonė nebesutampa su bažnyčios.

Jaunos Airijos moterys pasisako už abortus draudžiančios pataisos panaikinimą.

Uždraudė reklamas

Abortų klausimas laikomas morališkai ir politiškai ypač jautriu, tad buvo aišku, jog Airija taps įvairių užsienio grupių, kurių vienos pasisako už moterų teisę į abortą, o kitos gina negimusią gyvybę, taikiniu. Todėl likus porai savaičių iki referendumo „Google“ paskelbė, jog stabdo bet kokias su referendumu susijusias reklamas ar skelbimus, kad nebūtų kišimosi į balsavimą. Sprendimas priimtas didėjant susirūpinimui, kad tokios interneto platformos kaip „Google“ ir „Facebook“ gali būti slapta panaudotos įtakoti balsavimo rezultatus. Dėl tos pačios priežasties „Facebook“ paskelbė, kad stabdo visus iš užsienio ateinančius skelbimus.

Abortų šalininkai nedelsdami užsipuolė „Google“ sprendimą kaip „skandalingą“ mėginimą „suklastoti“ referendumą. „Taip“ kampanijos atstovai jį pasveikino sakydami, jog referendumas turi būti laimėtas remiantis faktais, tad dabar neapsisprendę rinkėjai, naršantys internetą, ten ras tinkamiausius atsakymus į savo klausimus, o ne tuos, už kuriuos buvo sumokėta ir padėta jiems prieš nosį.

Tik viena įstatymų leidėja

Abortų klausimas baugina ir Gibraltaro moteris. Mat ši mažutė britų teritorija turi griežčiausius Europoje abortų įstatymus – bausmė už jų pažeidimą yra įkalinimas iki gyvos galvos. Gibraltaro moterys, norinčios nutraukti nėštumą, vyksta per sieną į Ispaniją. Jos baiminasi, kad po „Brexito“ tai padaryti bus daug sunkiau. Abortų aktyvistai būgštauja, kad šios pasikeitusios aplinkybės ir griežčiausias abortų draudimas padidins pavojingų nelegalių abortų skaičių. Jie tikisi šiuo klausimu kokio nors pokyčio.

Bažnyčia prarado moralinį pasitikėjimą po vaikų išnaudojimo skandalų Airijoje, lankančiųjų bažnyčią skaičius sumenko.

Abortas Gibraltare yra kriminalinis nusikaltimas, už kurį 2011 metų baudžiamasis kodeksas numato kalėti visą gyvenimą. Tiesa, šiais laikas bausmė niekada nebuvo taikyta, bet toks abortų kriminalizavimas šioje teritorijoje sukuria didžiulį nerimą moterims, kurios nusprendžia nutraukti nėštumą. Žinojimas, kad už tai gali visam gyvenimui sėsti į kalėjimą, baugina. Įstatymai Didžiojoje Britanijoje, kuriai artimi jaučiasi dauguma Gibraltaro gyventojų, visai kitokie – Anglijoje, Velse ir Škotijoje abortai yra legalūs iki 24 savaičių nėštumo, o kai kuriais atvejais, jei moters gyvybei gresia rimtas pavojus, ir vėliau. Šiaurės Airijoje nutraukti nėštumą leidžiama tik tuomet, jei moteris gali mirti arba jei yra rizika, kad jos fizinei ar psichinei sveikatai bus padaryta rimta žala.

Ispanijoje abortai legalūs iki 14 savaičių nėštumo. 2014 metais mėginta juos apriboti tik išžaginimo ir grėsmės moters sveikatai atvejais, bet šio ketinimo atsisakyta.

Gibraltaras turi savo valdžią ir pats sprendžia daugelį dalykų. Mažutį teritorijos parlamentą sudaro vos 17 deputatų. Marlene Hassan Nahon yra viena vos iš dviejų moterų parlamente ir vienintelė rinkta atstovė, atvirai pasisakanti už moterų teisę į abortą. Ji nori, kad drakoniška bausmė būtų kuo greičiau panaikinta, ir ragina rengti patariamąjį referendumą, tokį patį, kaip Airijoje.

Parlamentarės įsitikinimu, Gibraltaro abortų įstatymas visiškai pasenęs. „Esame visuomenė, kuri vis dar pataikauja religiniams lobistams. Akivaizdu, kad mūsų įstatymai nepaprastai atsilikę abortų klausimu, ypač dėl to, kad už tai baudžiama kalėjimu iki gyvos galvos, – sako ji.– Tarsi abortai neegzistuotų. Bet jie egzistuoja, mūsų moterys tuo tikslu keliauja į Ispaniją. Skirtumas tik tas, kad jos negauna konsultacijų nei prieš, nei po procedūros, todėl mes negalime pasirūpinti savo moterimis ir garantuoti abortų saugumo“.

Ragina laikytis savo įsitikinimų

Bausmė už abortą Gibraltare - įkalinimas iki gyvos galvos.

Dauguma Gibraltaro gyventojų yra katalikai. Katalikų bažnyčia kiekvieną kartą prieštarauja abortų liberalizavimui. Gibraltaro vyskupas Carmelo Zammitas reikalauja, kad viskas pasiliktų, kaip buvę. „Jei įstatymas leis abortą, tuomet žmonės ims manyti, kad tame nėra nieko bloga“, – sakė jis. Vyskupo teigimu, Gibraltaras turi „laikytis savo įsitikinimų“ ir nekeisti įstatymo, net jei moterys, norinčios nutraukti nėštumą, tai darys užsienyje.

Viena 2018 metų apklausa parodė, kad 77 proc. Gibraltaro gyventojų pritaria įstatymų švelninimui ir linkę leisti abortus tam tikromis aplinkybėmis, tokiomis kaip išžaginimas ar būtinybė apsaugoti moters gyvybę. Tačiau Gibraltaro vyriausiasis ministras Fabianas Picardo kol kas nežada keisti įstatymų. Jis pabrėžia, jog tai itin jautrus klausimas, reikia paisyti moralės ir atsižvelgti į bendruomenę. Tačiau lygiai taip pat buvo ir tuomet, kai Gibraltaras legalizavo civilinę partnerystę ir įteisino lygiateisę santuoką, o pernai leido prekiauti kontraceptinėmis tabletėmis, nors Katalikų bažnyčia tam prieštaravo.