Afganistano ūkininkai pratinasi prie rožių
Af­ga­nis­ta­no ry­tuo­se, kur anks­čiau rau­do­na­vo aguo­nų lau­kai, pa­ma­žu įsit­vir­ti­na ki­ta kul­tū­ra – ro­žės, iš ku­rių iš­gau­na­mas kvap­nu­sis van­duo ir ete­ri­nis alie­jus. Af­ga­nis­ta­nie­tis Mo­ham­ma­das Din Sa­pai pa­sa­ko­jo agen­tū­ros AFP žur­na­lis­tams apie Nan­gar­ha­ro pro­vin­ci­jo­je vyks­tan­čius tei­gia­mus po­ky­čius.

Atsargiai skinamas kvapnius žiedlapius M. Din Sapai pasakojo, kad šie augalai vietos ūkininkams teikia perspektyvią alternatyvą auginamoms aguonoms. „Labai džiaugiuosi gėlių derliumi, – teigė jis, stovėdamas tarp žydinčių rožių krūmų.

Nangarharo provincijoje daugiau kaip 800 ūkininkų dalyvauja projekte „Roses for Nangarhar“ (liet. „Rožės Nangarharui“). 2007 metais įsteigtos Afganistano ir Vokietijos iniciatyvos tikslas – skatinti aguonų augintojus pereiti prie kitų kultūrų auginimo.

Nelegali opiumo gamyba ir prekyba šia narkotine medžiaga Afganistane yra labai pelninga veikla. Pernai šios kultūros augintojai pasiekė rekordą – oficialiais duomenimis, iš užaugintų aguonų buvo išgauta apie 9 tūkst. tonų opiumo.

Auginti aguonas opiumui Afganistane draudžia įstatymai ir dominuojanti religija – Islamas. Vyriausybė ir tarptautinė bendruomenė įvairiais būdais stengiasi atgrasyti žmones nuo šios kultūros auginimo. Pavyzdžiui, siūlo auginti šafraną – brangiausią prieskonį pasaulyje, ar rožes.

Bulgarijos idėja

Pasak M. Din Sapai, projekto rėmėjai davė gėlių sodinukų, įrankių ir net sumokėjo pinigų pirmais metais, kai nebuvo derliaus. 50-metis vyras dabar turi apie 600 rožių krūmų, iš kurių per sezoną galima surinkti maždaug 1,2 tonos žiedlapių. Anot jo, šias gėles auginti yra pigiau ir paprasčiau negu aguonas.

Netoliese esančiame kaime gyvenantis mokytojas Shahas Zamanas taip pat augina rožes. Vyras vardijo jų auginimo privalumus. „Šie augalai kur kas geresni. Iš jų uždirbu gerus pinigus. Be to, rožės gana atsparios ir nereikalauja didelio darbo“, – sakė jis.

Bendrovės „Afghan Rose Ltd.“ atstovas Khanas Agha pridūrė, kad rožėms, priešingai nei aguonoms, nereikia daug vandens, trąšų ar priežiūros. Rožių krūmai gali augti 30–50 metų, o aguonas sėti reikia kas sezoną.

Mintis auginti Afganistane rožes kilo 2004 metais tuomečiui Bulgarijos užsienio reikalų ministrui Solomonui Passy. Šalis, garsėjanti savo rožių produkcija visame pasaulyje, tuo metu pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

Afganistano ūkininkai augina damaskines rožes, kurių sodinukai buvo atgabenti iš Bulgarijos. Provincijos sostinėje Jalalabade žiedlapiai yra distiliuojami – taip išgaunamas kvapnusis vanduo ir eterinis aliejus. Pavyzdžiui, norint išgauti 1 litrą eterinio aliejaus, reikia sunaudoti maždaug 6 tonas žiedlapių.

„Derliaus“ nuėmimo metu „Afghan Rose Ltd.“ gamykloje dirba daugiau nei 120 žmonių. Iš aplinkinių provincijos rajonų į ją skuba sunkvežimiai su žiedlapiais. Nuskintos rožės per valandą ima vysti ir prarasti kvapą, tad privalo būti distiliuojamos tą pačią dieną.

„Kvepalai, o ne karas“

Afganistano verslininkas Abdullah Orzala pradėjo auginti šias gėles dar prieš prasidedant projektui „Roses for Nangarhar“. Neseniai Kabule jis atidarė parduotuvėlę, kurioje galima įsigyti rožių vandens ir kvepalų.

Vyrui priklauso 100 hektarų rožių laukas. Kitąmet jis tikisi patrigubinti šį plotą, jei tik leis saugumo situacija. Abejonių kelia „Islamo valstybės“ kovotojai, kurie čia pasirodė 2014 metų pabaigoje ir greitai pavertė šią provinciją savo tvirtove.

Verslininkui kelia nerimą nuolatinis smurto pavojus. 2016 metais 50 jam dirbusių ūkininkų susipakavo daiktus ir paliko pasėlius, mat rajone įsikūrė „Islamo valstybės“ kovotojai. „Su Talibanu dar galima susitarti, bet tik ne su Daesh„, – sakė jis, pavartodamas arabišką grupuotės pavadinimą.

A. Orzala parduoda rožių produkciją Kanados bendrovei „The 7 Virtues“. Ši taip pat siunčiasi eterinių aliejų iš Haičio, Vidurio Rytų ir Ruandos. Kompanija siekia paremti įvairių negandų nustekentus pasaulio kraštus. Jos šūkis – „Kurk kvepalus, o ne karą“.

Afganistane auginamų rožių aliejus tiekiamas ir keletui Europos bendrovių. Tarp jų yra Vokietijos ekologiškos kosmetikos gamintojas „Dr. Hauschka“, kurio produktų kainos paprastiems afganistaniečiams yra neįkandamos.