8 argumentacijos klaidos: Kremliaus dezinformacijos kampanijos variklis
Kaip Mask­va ir Krem­liaus de­zin­for­ma­ci­jos tink­lai nau­do­ja­si ar­gu­men­ta­ci­jos klai­do­mis, siek­da­mi klai­din­ti, pa­inio­ti, ati­trauk­ti dė­me­sį ir iš­kreip­ti in­for­ma­ci­ją. Apie tai ra­šo DFRLab.

Kremlius ir prokremliška žiniasklaida turi pilną kompelktą įrankių, naudojamų skleidžiant dezinformaciją. Į šį rinkinį patenka ir argumentacijos klaidos, naudojamos kurti „netikroms naujienoms“ ir šioms platinti.

Argumentacijos klaidos yra logikos klaidos, kurių dėka sukuriama teisingai skambančio argumento iliuzija.

Argumentacijos klaidomis laikomos dažnos pagrindimo klaidos, skirtos menkinti oponuojančio argumento loginiam nuoseklumui. Klaidomis laikomi neteisingi argumentai arba neesmingi akcentai, kuriais stengiamasi pakeisti įrodymus, remiančius teiginį. Tokios argumentacijos klaidos turėtų būti vengtinos.

Argumentacijos klaidos naudojasi mūsų galvose jau egzistuojančiomis sąsajomis ir reikia kritinio žvilgsnio, norint šias pastebėti. Kremlius ir jam pavaldi žiniasklaida išnaudoja platų spektrą argumentacijos klaidų, idant pultų Kremliaus kritikus, nukreipinėtų dėmesį ir Vakarų visuomenėse gilintų susiskaldymą.

Čia pateikiamos aštuonios dažniausiai Kremliaus naudojamos argumentacijos klaidos bei pateikiami pavyzdžiai, kaip Rusijos dezinformacijos tinklai jomis naudodamiesi skleidžia visuotinį sąmyšį.

1. Argumentas ad hominem

Argumentas ad hominem yra žmogaus užsipuolimas, nekreipiant dėmesio į jo argumentą. Rusijos dezinformacijos tinklas šia klaida naudojasi, kuomet siekia sumenkinti Kremliaus naratyvams oponuojančių žurnalistų, politikų ir tyrėjų darbus.

Puikus pavyzdys – puolimas prieš „Bellingcat“ įkūrėją, DFRLab bendradarbį Eliotą Higginsą.

Eliotas Higginsas atliko tyrimą, patvirtinusį Rusijos vadovaujamų separatistų jėgų dalyvavimą Malaizijos oro linijų MH17 skrydžio numušime bei Rusijos karių dalyvavimą karo Rytų Ukrainoje veiksmuose. Jo asmeninis ir profesinis fonas buvo panaudoti menkinant jo darbo svorį.

Čia pateikiamas pavyzdys, kaip artimai su FSB susijęs prokremliškas tinklaraštininkas Grahamas Philipsas užsipuolė Elioto Higginso darbus, naudodamas ad hominem taktiką.

Žinutėje rašoma: „Trumpai – Eliotas Higginsas, metęs mokslus neišprusėlis, nepasisekęs apatinių gamintojas staiga tampa visame pasaulyje pripažįstamu „MH17 ekspertu“. Rimtai.“

Dar vienas žinomas pavyzdys – kampanija prieš Kanados užsienio reikalų ministrę Chrystią Freeland. Kuomet 2017 metais buvo paskelbtas Kanados pratybų pratęsimas Ukrainoje, ji buvo apšaukta esanti nacio anūkė.

2. Šiaudinės baidyklės argumentas

Šiaudinės baidyklės taktika – oponuojančio argumento charakteristikos pertapymas prieš jį nuneigiant, idant jį būtų lengviau paminti.

Vertimas: "Modernios Europos veidas" / Pravda-tv.ru / DFRLab nuotrauka

Žinomiausias prokremliškose dezinformacijos kampanijose naudojamas tokios klaidos pavyzdys yra „Gėjropos“ naratyvas. „Gėjropa“ – žodžių gėjus ir Europa mišinys – yra Europos visuomenių hedonizmo ir moralinio supuvimo simbolis, pačią Europą priešpastatant „tradicinėms šeimos vertybėms“, kuriomis Rusija taip didžiuojasi ir giriasi. Šis argumentas yra akivaizdžiai skirtas keisti liberalios demokratijos definiciją klaidinant ir slėpti šios atstovaujamas vertybes, idant jos taptų mažiau patraukliomis rusams ir į „šeimos vertybes“ orientuotiems europiečiams.

3. Apeliavimas į emocijas

Apeliavimas į emocijas yra itin dažna argumentacijos klaida prokremliškos žiniasklaidos tinkle. Ko gero žymiausias pavyzdys – „Lizos istorija“. Rusijos žiniasklaida ir aukšto rango politinės figūros apkaltino Vokietijos valdžią nesugebėjimu ištirti nepilnametės Vokietijos rusės, vardu Liza, išprievartavimo bylos. Tvirtinta, kad merginą išprievartavo „migrantai“. Išsiaiškinta, kad istoriją nepilnametė sufalsifikavo.

Rusijos „Pirmasis kanalas“, „Vesti“ ir kitos žiniasklaidos priemonės sukūrė vaizdo reportažus, kuriuose sufalsifikuota medžiaga pateikta itin emociškai. Buvo pranešama nepatvirtinta informacija, kad „mergaitė buvo prievartaujama ir mušama 30 valandų, tuomet išmesta lauk“, o tariami nusikaltėliai apibūdinti kaip „seksualiai nepasitenkinę pabėgėliai“, idant Vokietijoje gyvenančios rusakalbių bendruomenės dar labiau supyktų.

Reportažai socialiniame tinkle „Facebook“ ir platformoje „Youtube“ surinko daugiau, nei milijoną peržiūrų, o Berlyne įsiplieskė protestai.

4. Atvirkščia išimtis

Atvirkščia išimtis yra viena iš dažniausių Kremliaus dezinformacijos kanalų naudojamų argumentacijos klaidų. Ji buvo pasitelkta paviešinus Roberto Muellerio tyrimo apie Rusijos kišimąsi į Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus išvadas.

Greitai po to, kai Robertas Muelleris su tyrėjų komanda šių metų vasario 16 dieną pareiškė kaltinimus trylikai rusų ir trims organizacijoms, „Sputnik News“ paviešino bent keturis straipsnius, kuriuose Jungtinės Valstijos kaltintos kišimųsi į kitų valstybių rinkimus, kuriuose minėti panašios Jungtinių valstijų veiklos pavyzdžiai iš Šaltojo Karo laikų.

Tokiu būdu buvo mėginama tarsi mažinti Rusijos kaltę ir keisti diskusijos temą.

5. Slidi nuokalnė

Slidžios nuokalnės klaida yra daroma tuomet, kai pradedama teigti, kad mažas veiksmas prives prie kur kas reikšmingesnio įvykio. Prokremliški dezinformacijos skleidėjai pasitelkė šią argumentacijos klaidą, kuomet buvo sužinota apie kalbos įstatymus posovietinėse šalyse, kuriose gyvena daug rusakalbių, tokiose, kaip Latvija ir Ukraina.

Kuomet Latvijoje buvo nuspręsta laipsniškai rusakalbes mokyklas paversti latviškomis, buvo pradėta nuosekli prokremliškos Latvijos žiniasklaidos kampanija prieš Latvijos vyriausybę.

Vesti.lv, prokremliškas informacijos sklaidos kanalas, paskelbė kelis straipsnius kaip atsaką prieš tai minėtai iniciatyvai. Pasirodė straipsniai su kraują kaitinančiomis antraštėmis: „Latvijos rusams gresia totalitarinės ksenofobijos režimas“, „Latvijoje rusų gyvenimas yra katastrofiškas“ ir „Už kalbėjimą rusiškai – bausti!“

Slidi nuokalnė privedė prie to, kad prokremliškuose žiniasklaidos kanaluose pradėta tvirtinti, jog latvių kalbos priverstinis mokymas lems tai, kad ateityje rusai Latvijoje turės mokėti baudas kiekvieną kartą prakalbę rusiškai.

6. Netikroji dilema

Netikroji dilema – kuomet pristatomos dvi alternatyvos, kurios viena kitai neva prieštarauja, nors iš tikrųjų pasirinkimo galimybių egzistuoja kur kas daugiau.

Labai aiškus Kremliaus sukurtos netikros dilemos pavyzdys – Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimas apie buvusio šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimą Jungtinėje Karalystėje. Jame teigta:

„Logika suponuoja, kad yra tik du įmanomi variantai. Arba Britanijos valdžia nesugeba suteikti apsaugos tokiam, sakykime, teroristiniam išpuoliui savo žemėje, arba jie, nesvarbu – tiesiogiai ar netiesiogiai, nieko nekaltiname – suvers kaltę ant Rusijos piliečio.“

Pranešime buvo pristatytos vos dvi galimybes, iš kurių nei vienoje nebuvo teigiamas tikėtiniausias variantas – kad už išpuolį yra atsakinga Rusijos vyriausybė.

7. Skubotas apibendrinimas

Skubotas apibendrinimas – apibendrinimų darymas, neturint pakankamai įrodymų. Puikus skuboto apibendrinimo pavyzdys Kremliaus dezinformacijos atveju – Rusijos kaltinimai Jungtinėms Valstijoms, esą jos Sirijoje remia teroristinę „Islamo valstybės“ grupuotę.

Kremliaus remiama žiniasklaida dažnai publikuoja straipsnius, kuriuose Jungtinės Valstijos kaltinamos parama „Islamo valstybei“. Straipsniuose nepateikiami jokie įrodymai, išskyrus „anoniminius šaltinius“, kurie dažnai „tiesiogiai kalba“ su Rusijos gynybos ministerija.

Šias istorijas platina dešimtys prokremliškų žiniasklaidos priemonių, socialiniuose tinkluose jos generuoja tūkstančius paspaudimų ir reakcijų.

8. Raudona silkė

Raudona silke vadinama populiari dėmesio nukreipinėjimo taktika politinėje komunikacijoje, kuomet dėmesys sistemingai ir sąmoningai patraukiamas prie kito subjekto, ištraukus kitą nemalonią temą. Raudonos silkės argumentacijos klaida buvo itin dažna po 2014 metais įgyvendintos Krymo aneksijos.

Kuomet Vladimirui Putinui buvo užduotas klausimas apie Krymo aneksiją, prezidentas pasakė, kad Jungtinės Valstijos iš Meksikos pasiėmė Teksasą ir tokiu būdu pakeitė temą – nuo Rusijos neteisėtų veiksmų prie Amerikos istorijos.

Išvada

Kremliaus dezinformacijos tinklas apsiginklavo argumentacijomis klaidomis ir išnaudoja žmonių jau turimas nuostatas ir įsitikinus, diegiant Kremliui palankius naratyvus. Argumentacijos klaidos yra dažniausiai naudojami Kremliaus dezinformacijios kampanijos instrumentai.

Tai, kaip dažnai viešojoje erdvėje pateikiama klaidingai remiama informacija, tik atskleidžia kritinio mąstymo ir analitinių įgudžių svarbą saugantis nuo dezinformacijos ir manipuliacijos. Tik mokydamiesi kritiškai vertinti argumentus, mes sugebėsime atskirti faktus nuo manipuliacijų.