6 faktai apie JT migracijos paktą
Jung­ti­nių Tau­tų mig­ra­ci­jos pa­ktas pir­ma­die­nį bu­vo pri­im­tas per kon­fe­ren­ci­ją Ma­ro­ke, nors kai ku­rios vals­ty­bės, dau­giau­sia – Eu­ro­pos, ne­su­ti­ko jam pri­tar­ti, o JAV ypač ne­igia­mai įver­ti­no šį do­ku­men­tą.

Štai formaliai vadinamosios Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarties pagrindinės nuostatos ir priežastys, kodėl ji išprovokavo tokią nevienareikšmišką reakciją.

1. Dvejus metus trukusios derybos

Sprendimą pradėti derybas dėl pirmosios pasaulinio masto migracijos sistemos 2016 metų rugsėjį priėmė JT Generalinė Asamblėja, tačiau pernai gruodį Jungtinės Valstijos – viena labiausiai migrantų apgyvendinta valstybė – paskelbė, jog šiame dialoge nedalyvaus.

Dokumento galutinis variantas buvo paruoštas liepą, bet nuo to laiko Vengrija, Australija, Izraelis, Lenkija, Slovakija, Čekija, Austrija, Šveicarija, Bulgarija, Latvija ir Italija nesutiko jam pritarti ar pažėrė rimtų abejonių.

2. Teisiškai neįpareigojantis dokumentas

Šis dokumentas yra ne formalus susitarimas, o paktas – tai reiškia, kad signatarės įsipareigoja siekti 23 tikslų, išdėstytų tekste. Kraštutinės dešinės grupės tvirtina, kad šis paktas pakerta valstybių suverenitetus ir silpnina vyriausybių galimybes kontroliuoti savo sienas bei užsienio politiką.

34 puslapių dokumentas yra „teisiškai neįpareigojanti bendradarbiavimo sistema“, kuri „skatina visų suinteresuotų šalių tarptautinį bendradarbiavimą migracijos srityje, pripažįstant, kad jokia valstybė negali viena tvarkyti migraciją“, ir kuria „patvirtinamas valstybių suverenumas bei jų įpareigojimai pagal tarptautinę teisę“.

3. Migrantai turi teises

Paktu siekiama ginti migrantų žmogaus teises, bet tai nereiškia, kad sukuriama teisė į migraciją, kaip teigia kraštutinės dešinės grupės.

Tarp vyriausybių užsibrėžtų tikslų yra įsipareigojimai taikyt sulaikymą tik kraštutiniais atvejais, gerinti konsulinę apsaugą ir teikti migrantams pagrindines paslaugas.

4. Teisinės sąlygos migracijai

Paktą remiančios vyriausybės sutiko gerinti sąlygas, kad teisėta migracija skatintų darbo jėgos mobilumą, švietimo galimybes ir neleistų migrantams tapti prekiautojų žmonėmis aukomis.

Signatarės taip pat įsipareigojo peržiūrėti darbuotojų migrantų įdarbinimo procedūras ir pasirūpinti, kad jos būtų sąžiningos ir etiškos.

5. Kova su ksenofobija

Pakte taip pat minimas pažadas kovoti su bet kokiomis diskriminacijos, ksenofobijos ir netolerancijos migrantų atžvilgiu apraiškomis.

Migracija daugelyje šalyje yra tapusi viena iš aštrių problemų vykdant rinkimų kampanijas, bet pakte pažymima, kad vyriausybės turėtų skatinti „atvirą ir faktais grindžiamą viešąją diskusiją apie migraciją ir migrantus“, siekiant kurti „realistiškesnį, žmogiškesnį ir konstruktyvesnį supratimą“.

6. Kur yra migrantai?

Pasaulyje yra maždaug 258 mln. migrantų, o tai sudaro 3,4 proc. visų pasaulio gyventojų, sako Jungtinės Tautos. Anot organizacijos, bendras migrantų skaičius nuo 2000 metų išaugo 49 procentais.

JT ekspertų teigimu, ateityje didžiulius migrantų srautus skatins klimato kaita ir kiti veiksniai.