„Stratfor“: Ukrainos ir Rusijos konfliktas persikelia į jūrą
Ka­ri­nių pa­jė­gų tel­ki­mas ir di­dė­jan­ti įtam­pa Azo­vo jū­ro­je ro­do, kad Ukrai­nos ir Ru­si­jos konf­lik­tas gal­būt per­si­ke­lia į dar vie­ną lyg­me­nį. Apie tai ra­šo JAV stra­te­gi­nių ty­ri­mų cen­tras „Strat­for“.

Mūšiai dėl Rytų Ukrainos kontrolės iki šiol vyko sausumoje. Tačiau pastarojo meto įvykiai rodo, kad karas, kuris jau skaičiuoja penktus metus, netrukus gali išplisti ir į jūrą.

Rugsėjo 16 dieną Ukrainos vyriausybė pranešė apie planus iki šių metų pabaigos Azovo jūros pakrantėje įkurti karinę bazę. Tai vėliau sakydamas kalbą parlamente patvirtino ir prezidentas Petro Porošenka. Tokie pareiškimai pasirodė šalims pradėjus jūroje telkti karines pajėgas.

Ukraina planuoja iki šių metų pabaigos Azovo jūros pakrantėje įkurti karinę bazę.

Ekspertai mano, kad prie trinties prisidėjo šiemet Maskvos pastatytas tiltas, sujungęs Krymo pusiasalį su žemynine Rusija. Gegužės viduryje Rusija į Azovo jūrą perkėlė karo laivų ir tikino, kad šitaip stengiasi apsaugoti naują statinį.

Vykdo blokadą

Azovo jūra yra labai svarbi Ukrainos ekonomikai. Mariupolis ir Berdianskas yra pagrindiniai uostai, iš kurių per Azovo jūrą eksportuojamas plienas bei grūdai. Be to, čia veikiančiose privačiose žvejybos įmonėse dirba daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

Remiantis 2003 metais pasirašytu susitarimu, tiek Ukraina, tiek Rusija gali laisvai plaukioti Azovo jūroje. Tačiau Maskva nuo 2015-ųjų, kai Kerčės sąsiauryje buvo pradėtos Krymo tilto statybos, ėmė išdavinėti ukrainiečių laivams specialius leidimus – sumažėjo teritorija, kurioje žvejai gali laisvai plaukioti.

Maža to, naujasis tiltas yra ganėtinai žemas, 144 laivai, laikomi per aukštais ir nebegali pasiekti Mariupolio uosto. Teigiama, kad dėl to Mariupolio uoste krovinių srautai sumažėjo 27 proc., o Berdianske – 47 procentais.

Kijeve veikiančio Aleksandro Razumkovo ekonominių ir politinių tyrimų centro analitikas Oleksijus Melnykas aiškino, kad Rusija vykdo jūros blokadą dėl keleto priežasčių. Visų pirma, Maskva siekia sukelti Kijevui ekonominių nuostolių. Kaimynė veikiausiai taip pat yra suinteresuota išprovokuoti neramumus pajūrio miestuose bei kaimuose, kuriuose žvejyba ir jūros produktų prekyba yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Pasak Ukrainos infrastruktūros ministro Volodymyro Omeliano, nuo gegužės iki liepos vidurio Rusijos pasienio apsaugos pareigūnai sustabdė ir patikrino 148 prekybinius laivus, plaukiančius iš Ukrainos uostų ar į juos. Prezidentas P. Porošenka kaltino Rusiją pažeidžiant tarptautinę teisę ir žadėjo paduoti į teismą bei dislokuoti Azovo jūroje daugiau pajėgų.

Mažesni ir silpnesni

Rugsėjo 8 dieną Berdiansko uoste buvo dislokuoti du šarvuoti artilerijos kateriai. Rusija savo ruožtu pastaraisiais mėnesiais perdislokavo iš Kaspijos į Azovo jūrą mažiausiai 10 karo laivų ir apie 40 patruliavimo laivų.

Rusijos pozicija šiuo atveju yra kur kas stipresnė. Ukrainos karo laivynui priklauso 66 koviniai ir pagalbiniai laivai. Šiose pajėgose tarnauja maždaug 11 tūkst. žmonių. Tuo metu Rusijos Juodosios jūros flotilė gali pasigirti per 2,8 tūkst. laivų ir 25 tūkst. karių. Kaip teigia „Stratfor“ analitikai, šis skirtumas yra ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis. Ukrainos turimi laivai yra daug mažesni ir silpnesni negu priešininko.

Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Serhijus Popko pranešė, kad Ukraina siekia užtikrinti regiono pakrantės gynybą, todėl planuoja sukurti nuolatines teritorinės gynybos struktūras ir dislokuoti raketų bei artilerijos pajėgų.

Ukrainos jūrų laivyne tarnauja maždaug 11 tūkst. žmonių.

JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris neseniai lankėsi Kijeve ir sakė, kad Vašingtonas svarsto atsiųsti daugiau ginkluotės. Tačiau dar neaišku, ar ji bus tiesiogiai susijusi su Azovo jūros pajėgumų stiprinimu. Galų gale, mažai tikėtina, kad JAV galėtų sustiprinti Ukrainos karo laivyną per trumpą laiką.

„Stratfor“ analitikai teigia, kad Vašingtonas, taip pat ir Briuselis, kitais būdais galėtų padėti Kijevui – teikdami finansinę pagalbą ar investuodami į uostus. Jei JAV nuspręstų pasiųsti karo laivų į Azovo jūros uostus, tai galėtų paaštrinti konfliktą.

Šią savaitę savo nuogąstavimais dėl padidėjusios įtampos Azovo jūroje pasidalijo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jis sakė, kad Rusija savo priešiškais veiksmais mėgina toliau destabilizuoti Ukrainą. Aljanso vadovas žadėjo Ukrainai suteikti visokeriopą pagalbą.

Piktinasi abejingumu

Įtampos didėjimas Azovo jūroje yra didesnio Maskvos ir Vakarų susipriešinimo dėl Ukrainos paveikslo dalis. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pratęsė ir išplėtė sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje. Konflikto šalys nesugeba suderinti pozicijų dėl Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgų dislokavimo Donbase.

Tuo metu kovos veiksmai Rytų Ukrainoje po Donecko separatistų lyderio Aleksandro Zacharčenkos mirties rugpjūčio pabaigoje suintensyvėjo. Rusija pareiškė, kad nebeplanuoja dalyvauti vadinamojo Normandijos ketverto susitikimuose. Ši grupė reguliariai aptaria Minsko susitarimų įgyvendinimo pažangą.

Ukraina jau peržiūrėjo ar nutraukė daugelį savo susitarimų su Rusija. Užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas užsiminė, kad Kijevas ketina nutraukti ir susitarimą dėl Azovo jūros naudojimo. Tačiau, Ukrainos pakrantės apsaugos tarnybos vyriausiojo atstovo spaudai Oleho Slobodiano manymu, tai neturėtų jokio poveikio Rusijos elgesiui.

Viena nevyriausybinės organizacijos Mariupolio socialinio judėjimo įkūrėjų Galina Odnorog savo ruožtu piktinosi Ukrainos pareigūnų abejingumu ir teigė Laisvosios Europos radijui, kad šalia plaukiojantys rusų karo laivai gali bet kada pradėti puolimą. „Kiekviena provokacija gali virsti karu“, – pažymėjo ji.