#Me Too ir Kinijoje #Me Too
2015 me­tų pa­va­sa­rį pen­kios ki­nės ak­ty­vis­tės Pe­ki­no me­tro da­li­jo lanks­ti­nu­kus, kvie­čian­čius at­kreip­ti dė­me­sį į sek­sua­li­nį prie­ka­bia­vi­mą. Pa­sak vie­nos iš mo­te­rų, da­li­ju­sių lanks­ti­nu­kus, dar tą pa­čią nak­tį į jos du­ris pa­si­bel­dė po­li­ci­nin­kai ir nu­ve­žę į nuo­va­dą jo­je pra­lai­kė vi­są par­ą, ra­šo „The At­lan­tic“. 

Vėliau ji 37 dienoms buvo uždaryta sulaikymo centre. Kitos aktyvistės taip pat buvo sulaikytos, vienai jų buvo uždrausta 10 metų išvykti iš šalies. Taigi, Kinijos feminisčių akcija 2015 metų pavasarį buvo garsi, bet trumpa.

Šioms istorijoms leidžiama dalintis ir joms gyvuoti tik todėl, kad #MeToo dar neužkliudė nieko, kas turi valdžią ir yra labai įtakingas, spėlioja ekspertai.

Šiandien moterų teisių aktyvistės Kinijoje susivienijo po #MeToo (aš taipat) šūkių ir siekia būti išgirstos. Sausio pradžioje Luo Xixi, Pekino universiteto alumnė parašė atvirą laišką ir jį paviešino Kinijoje itin populiarioje socialinės medijos platformoje Weibo. Ji ten detaliai aprašė, kaip prie jos priekabiavo fakulteto konsultantas mokslui Chen Xiaowu.

Pasak moters, prieš dešimt metų šis mokslo darbuotojas buvo ją užpuolęs, atsitraukė tik tada, kai ji jam pasakė, kad dar nėra turėjusi lytinių santykių. Perskaitę šį prisipažinimą apie Chen priekabiavimą prabilo ir kiti studentai. Grotažymė #MeToo Weibo tinkle buvo pasidalyta puspenkto milijono kartų ir buvo pasiekta pirmoji pergalė – Pekino universitetas atleido priekabiavimu kaltinamą Chen, Švietimo ir mokslo ministerija atšaukė jo mokslinius laipsnius ir atėmė apdovanojimą už pasiekimus mokslui.

Šiuo metu Kinijoje jau yra apie 70 laiškų ir prisipažinimų, raginančių atkreipti dėmesį į seksualinį priekabiavimą universitetuose. Nuostabu ir tai, kad Kinijos teisėsauga nepersekioja ir naktimis nebebeldžia į aktyvistų, prabilusių apie nederamą dėstytojų elgesį, duris.

#MeToo Kinijoje kol kas gyvuoja tik socialinėje erdvėje. Prisipažinimai plinta atvirais laiškais ir peticijomis, kurias dažniausiai rašo universitetų studentės, susidūrusios su seksualiniu priekabiavimu ar persekiojimu . Kalbėti apie nederamus veiksmus Kinijoje tapo įmanoma tik socialinės medijos dėka, nes ji pasiekia pačias įvairiausias bendruomenes. Tarkime peticija Fudano universitete, kur buvo prašoma imtis veiksmų dėl seksualinio priekabiavimo universiteto teritorijoje ir paskaitų metu, sulaukė 300 parašų per vieną dieną, tiesa jau kitą dieną peticija ir parašai dingo iš socialinės medijos. Manoma, kad pasidarbavo cenzoriai.

Visgi #MeToo aktyvistai sugeba apeiti net griežtuosius Kinijos cenzorius, kai šią grotažymę imta cenzūruoti imtos naudoti kitos, mažiau į akis krentančios grotažymės.

Kinijoje teisingumo sistema nėra pasiruošusi tirti seksualinio prievartavimo ar seksualinio priekabiavimo bylų, o priekabiavimą įrodyti ir taip yra itin sunku, dėl nusikaltimo dviprasmiškumo. 2001 metais aiškinant įrodymų trūkumu buvo nutraukta pirma į teismą pakliuvusi seksualinio persekiojimo byla. 2005 metais teisinėje bazėje atsirado įstatymas, draudžiantis seksualinį priekabiavimą, bet kas yra priekabiavimas nebuvo tiksliai apibrėžta.

Visgi Guangzhou Lyčių lygybės ir seksualinio švietimo centro atliktas tyrimas rodo, kad apie 70 proc. Kinijos studentų yra pareiškę, kad patyrė seksualinį priekabiavimą mokydamiesi universitete. 75 procentai iš jų – moterys. Teisinei sistemai iš esmės nepadedant aukoms, vienintelė išeitis tapo socialinės medijos kanalai. Po to, kai profesorius ėmė neigti priekabiavęs, Luo Xixi ne tik parašė atvirą laišką apie savo patirtį, bet ir pasidalino žinutėmis, kurias jai rašė jos profesorius.

Dar 2014 metais 256 profesorių ir studentų pasirašė atvirą laišką Švietimo ministerijai ragindami sukurti taisykles, kurios būtų nukreiptos prieš seksualinį priekabiavimą. Parašyti šį laišką privertė studentės Wu Chunming istorija, ji buvo prievartaujama Xiamen universiteto profesoriaus. Atsakydamas į tai universitetas suspendavo ne profesorių, bet studentę. Visgi Švietimo ministerija išleido įsakymą, draudžiantį profesoriams priekabiauti prie studentų, bet apibrėžimas, kas yra priekabiavimas buvo toks pat neaiškus, kaip ir 2005 metų įstatyme.

#MeToo aktyvumas socialinėje medijoje Kinijoje iškėlė ir kitą diskusiją, žmonės pradėjo domėtis ir suprasti, kas yra feminizmas ir feministinis judėjimas. Visgi #MeToo, o kartu su juo ir feminizmas – laikinas reiškinys Kinijoje, įsitikinę kai kurie ekspertai. Tarkim Žurnalistikos ir komunikacijos mokyklos esančios Kinijos universitete Honkonge vadovas Lokman Tsui mano, kad šis viešumas niekur nenuves, nes žiniasklaida Kinijoje turi gauti leidimą viešinti tokias istorijas.

Pasak ekspertų, prasidėjus socialiniam judėjimui valdžia visada turi laiko pasvarstyti, kas vyksta ir ką daryti. Tai leidžia judėjimui augti. Šiuo metu #MeToo judėjimas Kinijoje dar „neužkliudė radaro“. Šioms istorijoms leidžiama dalintis ir joms gyvuoti tik todėl, kad #MeToo neužkliudė nieko, kas yra valdžioje ar yra kitaip labai įtakingas, spėlioja ekspertai.