„Italexit“ variantas nesvarstomas
Ita­li­ja ne­si­trauks iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ne­at­si­sa­kys eu­ro, pir­ma­die­nį par­eiš­kė prem­je­ras Giu­sep­pe Con­te, ki­lus ne­su­ta­ri­mams su Briu­se­liu dėl jo po­pu­lis­tų vy­riau­sy­bės di­de­lių iš­lai­dų biu­dže­to.

„Klausykit atidžiai: Italija neturi „Italexit“ šanso, (šanso) išeiti iš Europos ar euro zonos“, – Romoje žurnalistams sakė G. Conte, Europos Komisijai išreiškus rimtą susirūpinimą dėl Italijos vyriausybės siūlomo biudžeto augimui stimuliuoti.

Italijos biudžeto planai, kuriuose numatoma gerokai padidinti valstybės išlaidas socialinėms reikmėms, nekelia grėsmės Europos Sąjungos (ES) finansiniam stabilumui, pažymėjo Italijos finansų ministras Giovanni Tria oficialiame atsakyme į Europos Komisijos (EK) laišką.

„Faktiškai mes manome, kad Italijos ekonomikos stiprinimas atitinka visos Europos ekonomikos interesus“, – parašė jis.

Ministras taip pat pažymėjo, kad Italijos vyriausybė „imsis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų griežtą nustatytų tikslinių rodiklių laikymąsi“.

Praėjusią savaitę Europos Komisijos nariai Valdis Dombrovskis ir Pierre Moscovici Italijos vyriausybei nusiuntė laišką, kuriame pasiūlė iki spalio 22 dienos pakeisti biudžeto projektą ir įspėjo, kad Italijos planuojamos 2019 metų išlaidos Briuseliui atrodo per didelės.

Italijos kitų metų biudžete yra numatytas 2,4 proc. BVP deficitas. Nors toks deficito ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, pagal kuriuos biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, jis yra gerokai didesnis negu anksčiau su ES sutartas 0,8 proc. BVP rodiklis.

Romai nusiuntus atsakymą Briuseliui, Italijos vyriausybės obligacijų pajamingumas pirmadienį ėmė mažėti. Vien dešimties metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas vienu metu buvo smukęs beveik 30 bazinių punktų, tačiau vėliau ūgtelėjo iki 3,41 proc. ir buvo 5 baziniais punktais mažesnis negu penktadienio prekybos sesijos pabaigoje.

O Italijos akcijų indeksas FTSE MIB paūgėjo 0,7 procento.

Laukia Rusijos grįžimo į G-8

Italijos premjeras Giuseppe Conte pirmadienį pareiškė, kad būtina atkurti galingųjų valstybių klubą Didįjį aštuonetą (G-8), kurio sudėtyje būtų ir Rusija, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.

„Mums reikia, kad Rusija sugrįžtų į G-8“, – Italijos vyriausybės vadovo cituoja „Bloomberg“.

Remiantis ankstesniais pranešimais, G. Conte spalio 24-ąją ketina lankytis Maskvoje.

Prieš šių metų Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą jau buvo kalbėta apie Rusijos sugrįžimą į šią organizaciją. Tuomet apie tai užsiminė JAV prezidentas Donaldas Trumpas: birželį jis patvirtino, kad „norėtų matyti Rusiją G-8 sudėtyje“.

Tuo tarpu G. Conte tada pareiškė „pritariantis D. Trumpui: Rusija turi sugrįžti į G-8. Tuo suinteresuoti visi“.

Nepaisant to, kaip vėliau pranešė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuras, G-7 priklausančios Europos valstybės vienbalsiai atmetė D. Trumpo raginimą atkurti Rusijos narystę šiame klube.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo ruožtu pareiškė, kad, „deja, nesame tame etape, kuris leistų Rusijai sėsti prie mūsų stalo“. Ji paaiškino, kad, norint sugrįžti į G-8, Rusijai būtina „reikšminga pažanga“ įgyvendinant 2015-ųjų Minsko susitarimus dėl padėties deeskalavimo Rytų Ukrainoje.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad jo šalis iš galingųjų valstybių klubo pati nepasitraukė ir laukia G-7 lyderių Maskvoje.

„Kas dėl Rusijos sugrįžimo į „septynetą“, „aštuonetą“, mes iš jo neišėjome. Kolegos tam tikru metu atsisakė atvykti į Rusiją dėl žinomų sumetimų. Prašau, labai džiaugsimės matyti juos visus pas mus Maskvoje“, – sakė V. Putinas.