„Geltonųjų liemenių“ protestuotojų pergalė: metams atšauktas degalų akcizo didinimas
Pra­ncū­zi­jos vy­riau­sy­bė, spau­džia­ma jau ne vie­ną sa­vai­tę be­si­tę­sian­čių „gel­to­nų­jų lie­me­nių“ aud­rin­gų pro­tes­tų dėl brangs­tan­čio pra­gy­ve­ni­mo, tre­čia­die­nį pa­skel­bė at­si­sa­kan­ti vi­sų pla­nuo­tų de­ga­lų mo­kes­čių di­di­ni­mų 2019 me­tais ir par­agi­no vi­suo­me­nę elg­tis ra­miai.

Nuo sausio 1-osios planuotas degalų akcizo padidinimas buvo visiškai „atšauktas 2019 metams“, per televiziją BFM sakė aplinkos ministras Francois de Rugy. Ši žinia rodo, kad vyriausybės pozicija radikaliai pasikeitė.

Tuo metų prezidentūra perspėjo, kad per naujus protestus, planuojamus šeštadienį Paryžiuje ir kitur šalyje, gali vėl prasiveržti smurtas.

„Turime priežasčių bijoti didelio smurto“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Eliziejaus rūmuose, skambant raginimams „geltonųjų liemenių“ protestų dalyviams iš naujo mobilizuotis.

Per pastarąsias demonstracijas, susijusias su šiuo judėjimu, jau žuvo keturi žmonės ir šimtai buvo sužeisti.

Aplinkos ministras Francois de Rugy.

Protestai prasidėjo lapkričio 17 dieną. Iš pradžių buvo reiškiamas pasipiktinimas planuojamu degalų mokesčių kėlimu, bet vėliau „geltonųjų liemenių“ judėjimas virto didesnio masto iššūkiu prezidento Emmanuelio Macrono verslui palankiai politikai, kurstomu skundų, kad valstybės vadovas nesuvokia paprastų žmonių patiriamų sunkumų.

Demonstrantai daugelyje šalies vietų blokavo kelius ir kėlė transporto sumaištį judriu laikotarpiu prieš Kalėdas.

Praeitą šeštadienį protestai Paryžiuje virto riaušėmis – buvo padegta apie 200 automobilių, išdaužyta parduotuvių vitrinos ir nuniokota Triumfo arka – vienas iš sostinės simbolių.

E. Macronas ir jo vyriausybė trečiadienį paprašė elgtis santūriai ir pasiuntė signalą, kad jie pasiruošę padaryti tolesnių nuolaidų, kad išvengtų naujo smurto.

„Mūsų išgyvenamu momentu svarbiausia ne politinė opozicija, o respublika“, – vyriausybės atstovas Benjaminas Griveaux sakė po kabineto posėdžio.

Pasak jo, E. Macronas per posėdį ragino sprendimus priimančius pareigūnus paskelbti „aiškų ir nedviprasmišką raginimą elgtis ramiai“.

Premjeras Edouard'as Philippe'as parlamentui sakė: „Ant kortos pastatytas Prancūzijos žmonių ir mūsų institucijų saugumas. Raginu veikti atsakingai.“

Tačiau ultradešiniųjų lyderė Marine Le Pen ir kovingas kraštutinių kairiųjų politikas Jeansa-Lucas Melenchonas aktyviai rėmė demonstrantų reikalavimus.

Turto mokesčio apkarpymas

Praeitą šeštadienį protestai Paryžiuje virto riaušėmis – buvo padegta apie 200 automobilių, išdaužyta parduotuvių vitrinos ir nuniokota Triumfo arka – vienas iš sostinės simbolių.

Trečiadienį protestai tęsėsi, o „geltonųjų liemenių“ taikiniais tapo kuro saugyklos, degalinės ir prekybos centrai.

E. Macronas, kurį šiuo metu palaiko vos 23 proc. rinkėjų, nuo sekmadienio ryto, kai grįžo iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Argentinoje, kol kas nieko viešai nekomentavo.

Tačiau jo biuras nurodė, kad prezidentas pareiškė ministrams, jog laikysis savo pažado apkarpyti dideles pajamas gaunančių gyventojų „turto mokestį“, nors tai labai nepatinka daugeliui protestuotojų.

Sprendimas metams įšaldyti planus didinti akcizus degalams buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai E. Philippe'as pranešė, kad degalų mokesčių padidinimas nuo sausio 1 dienos atidedamas pusei metų. Tai yra pirmasis reikšmingas E. Macrono politinis atsitraukimas nuo jo prezidentavimo pradžios.

Trečiadienį F. De Rugy sakė, kad terminas buvo pratęstas siekiant išsklaidyti nuogąstavimus, kad degalų mokesčiai bus padidinti vos pasibaigus protestams.

Virtinėje pareiškimų, skirtų mažas pajamas gaunančioms šeimoms, vyriausybės vadovas taip pat pranešė, jog bus įšaldyti planai didinti reguliuojamas elektros energijos bei dujų kainas ir įvesti naujus reikalavimus transporto priemonėms, galinčius labiausiai paveikti senų, taršių automobilių su dyzeliniais varikliais savininkus.

Trečiadienį F. De Rugy sakė, kad terminas buvo pratęstas siekiant išsklaidyti nuogąstavimus, kad degalų mokesčiai bus padidinti vos pasibaigus protestams.

Ketinimas apkarpyti turto mokesčius buvo vienas svarbiausių 2017 metų gegužę prezidentų išrinkto E. Macrono rinkimų kampanijos pažadų. Jis tvirtino, kad tokie mokesčiai atbaido investuotojus ir kenkia verslui.

Tačiau tokia politika, taip pat kai kurie E. Macrono komentarai, išprovokavę kaltinimus, esą jis nejautrus dirbančiųjų klasės problemoms, pelnė buvusiam bankininkui „turčių prezidento“ etiketę.

„Geltonųjų liemenių“ judėjimo branduolį sudaro mažas pajamas gaunantys prancūzai iš kaimiškų vietovių ir nedidelių Prancūzijos miestelių.

Ekspertai sako, kad vyriausybės reakcija į gatvių protestus, kurie yra neatskiriama Prancūzijos politinio gyvenimo dalis ir anksčiau ne vieną buvusį prezidentą yra privertę pakeisti kursą, buvo kiek pavėluota.

„Kai žaizda paliekama pūliuoti per ilgai, pasekmės būna didesnės“, – naujienų agentūrai AFP sakė sociologas Jeanas-Francois Amadieu.

Trečiadienį devyni ministrai buvo pasiųsti į televiziją ir radiją aiškinti visuomenei administracijos pozicijos.

Darbo ministrė Muriel Penicaud įspėjo nekelti „chaoso“, nes jis nepadės spręsti dirbančiųjų problemų.

Maždaug 72 proc. Prancūzijos gyventojų palaiko „geltonųjų liemenių“ judėjimą. Pastarasis smurto proveržis savaitgalį ir vyriausybės pozicijos pasikeitimas nesumažino paramos protestuotojams.

Ūkininkų protestai

„Geltonųjų liemenių“ judėjimo branduolį sudaro mažas pajamas gaunantys prancūzai iš kaimiškų vietovių ir nedidelių Prancūzijos miestelių.

Aidint raginimams „geltonosioms liemenėms“ iš naujo mobilizuotis ir šeštadienį surengti dar didesnę protestų bangą, vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras paragino „atsakingus“ protestuotojus neplūsti į Paryžių.

Visgi ministras paragino policiją sutelkti gausesnes pajėgas, nes bijoma naujo smurto proveržio.

Įtampa šalyje dar padidėjo didžiausiai Prancūzijos ūkininkų sąjungai trečiadienį paskelbus, kad jos nariai nuo kitos savaitės kasdien rengs demonstracijas.

Dvi vilkikų vairuotojų profsąjungos pranešė, jog palaikydamos protestuotojus nuo sekmadienio vakaro pradeda neterminuotą streiką. Tuo tarpu studentai blokuoja dešimtis šalies mokslo įstaigų, reikšdami nepasitenkinimą dėl griežtesnių priėmimo į universitetus reikalavimų.

Dėl blokadų Bretanėje, Normandijoje ir Prancūzijos pietrytiniuose regionuose stinga kuro.