„Diktatorius iki gyvos galvos“: šokiruojantis Kinijos prezidento manevras
Sek­ma­die­nį Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja at­vė­rė ke­lią ša­lies pre­zi­den­tui Xi Jin­pin­gui ne­ri­bo­tą lai­ką lik­ti val­džio­je. Toks žings­nis nu­trau­kia de­šimt­me­čius gy­va­vu­sią tra­di­ci­ją, ku­ria bu­vo sie­kia­ma ša­lį ap­sau­go­ti nuo Mao Ze­don­go lai­kais vy­ra­vu­sio as­me­ny­bės kul­to.

„Kinijos komunistų partijos centro komitetas pateikė pasiūlymą iš šalies Konstitucijos išbraukti frazę, kad Kinijos prezidentas ir viceprezidentas privalo tarnauti ne daugiau kaip dvi viena po kitos einančias kadencijas“, – sekmadienį informavo valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Pasak „The Guardian“ korespondento Pekine Tomo Phillipso, tokio pobūdžio sausi pranešimai iš partijos kontroliuojamos naujienų agentūros gana įprasti, tačiau tiems, kurių pagrindinis užsiėmimas – Kinijos politikos enigmos šifravimas, pro akis nepraslydo istorinė teksto svarba.

„Sensacija, – teigė viena iš JAV svarbiausių Kinijos eksperčių Susan Shirk. – Iš naujojo režimo nesitikėjau tokio atviro pareiškimo.“

Kelias į vienvaldystę

Netikėtas sekmadienio pranešimas leidžia suprasti, jog 64 metų Xi Jinpingas pasirengęs neribotą laiką vadovauti antrai didžiausiai pasaulio ekonomikai.

„Tai reiškia, kad ilgą laiką ateityje Kinija ir toliau judės į priekį, remdamasi Xi mintimis, jo nubrėžtu keliu, jo gairėmis ir jo absoliučia valdžia“, – tvirtina Kinijos „Renmin“ universiteto tarptautinių santykių profesorius Shi Yinhongas.

Pasak naujienlaiškį apie Kinijos politiką „Sinocism“ rašančio Billo Bishopo, šis žingsnis patvirtino, jog Xi Jinpingas mutavo į „Putinas+“ rūšį“, tik Kinijos prezidentas yra „daug įtakingesnis, ir atvirai sakant, daug ambicingesnis“ už savo kolegą Rusijoje.

S. Shirk, kuri Billo Clintono prezidentavimo laikais buvo JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja, teigė, jog Xi Jinpingas rengiasi Kinijai vadovauti kaip vienvaldis lyderis. „Neturiu jokių problemų to vadinti tikruoju vardu – diktatorius iki gyvos galvos.“

Per pirmąjį Xi Jinpingo valdymo penkmetį, prasidėjusį 2012 metais, jam tapus Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi, buvo vykdomas baisiausias politinis susidorojimas per kelis dešimtmečius. Dėl šios priežasties sekmadienio pranešimą šalies aktyvistai, disidentai ir intelektualai sutiko su didžiuliu nerimu.

„Be jokių abejonių, bus tik blogiau. Pasekmės bus labai rimtos“, – įspėjo garsus kinų disidentas Wu'er Kaixi, kuris pabėgo iš šalies, nes buvo vienas iš Tiananmenio protestų lyderių, o dabar gyvena Taivane.

Wu'er Kaixi buvo vienas iš peticiją, kuria sprendimas atsisakyti ne daugiau nei dviejų kadencijų taisyklės buvo pasmerktas kaip dar vienas žingsnis link „tironijos“, pasirašiusių asmenų. „Mes netylėsime. Tai yra mūsų šalis ir negalime leisti, jog kelių žmonių ambicijos ją nuvestų iki tamsios bedugnės“, – teigiame dokumente.

Pamiršo iš Mao išmoktas pamokas

„Tai buvo vienintelė formali taisyklė, galėjusi jam sutrukdyti užsilikti valdžioje ir valdyti iki gyvos galvos.“

Nieko stebėtino, bet Kinijos valstybinė žiniasklaida sekmadienio pranešimą įvertino daug pozityviau nei disidentai. Anglų kalba leidžiamame laikraštyje „Global Times“ išspausdintame vedamajame tvirtinama, kad „visa Kinijos liaudis“ remia tokį žingsnį, o Xi Jinpingą laiko tinkamu žmogumi ją vesti „į naują viltingos Kinijos erą“. „Šis pokytis nereiškia, kad Kinijos prezidentui suteikiamas valdymas iki gyvos galvos“, – buvo teigiama straipsnyje.

Tačiau S. Shirk su tuo nesutinka. „Tai buvo vienintelė formali taisyklė, galėjusi jam sutrukdyti užsilikti valdžioje ir valdyti iki gyvos galvos. Tad jos panaikinimas atskleidžia ketinimus ir, manau, pašalina bet kokią dviprasmybę, kas čia vyksta“, – teigė ji.

Pasak Niujorko universiteto Kinijos žmogaus teisių eksperto Jerome'o Coheno, Kinija, regis, pamiršo vieną pagrindinių iš Mao Zedongo valdymo išmoktų pamokų ir dabar slenka į „dar viena ilgą griežtos diktatūros periodą“.

Nors iš pažiūros Xi Jinpingas jau yra įtvirtinęs vienvaldystę, kurią pasiekė negailestingai susidorodamas su politiniais priešininkais, ekspertų nuomone, jo dominavimo ilgalaikiškumas nėra garantuotas.

„Daug kas priklausys nuo ekonominės situacijos per ateinančius 10 ar 20 metų, – teigia Londono universiteto SOAS Kinijos instituto direktorius Steve'as Tsangas. – Jei ekonomikos augimas ir toliau sieks 6 ar 7 proc., tuomet per ateinančius 20 metų pasaulis smarkiai pasikeis, nes jame dominuos Kinija.“ Tačiau jei ekonomikos augimas sulėtės, tuomet Xi Jinpingo dominavimas nesitęs ir, pasak S. Tsango, Xi Jinpingas tai žino.

S. Shirk teigimu, Kinijos sugrįžimas prie „neotradicinės diktatoriškos sistemas“ kelia pavojų tiek šaliai, tiek ir jos vadovui. „Kai tave supa sociopatai, sakantys vien „taip“, žmonės, pernelyg įsibaiminę pasakyti, ką iš tikrųjų galvoja, tuomet kyla rizika, kad lyderis priims blogų sprendimų, – tvirtino ji. – Nesakau, kad vėl gali ištikti toks badas kaip Didžiojo šuolio laikais ar Kinija nugrims į Kultūrinės revoliucijos pobūdžio chaosą, tačiau jau dabar padaryti kai kurie blogi sprendimai.“

Kaip pavyzdį S. Shirk nurodė į netoli Pekino statomą naują miestą ar, jos teigimu, pernelyg išpūstą užsienio politikos projektą „Viena juosta, vienas kelias“.

Šaliai grėsmę kelia ir vis didėjanti politinė bei socialinė kontrolė. „Man sunku numatyti, kaip tokio pobūdžio policinė valstybė, kuri šitaip varžo pilietinę visuomenę, informaciją ir švietimo sistemą, iš tiesų gali virsti sėkminga modernia Kinija, – dėstė S. Shirk. – Manau, kad ilgainiui įvyks tam tikras pasipriešinimas – jis jau prarado intelektualus.“

Pasak Wu'er Kaixi, nors jį ir įpykdė Xi Jinpingo kabinimasis į valdžią, bet nenustebino. Jis tikisi, kad šis žingsnis pagaliau pažadins Vakarų pasaulio lyderius, kurie ignoravo disidentų įspėjimus apie Kinijos vadovą, ir vietoj to paskatino Xi Jinpingo ambicijas tapti „nauju XXI amžiaus diktatoriumi“.