„Brexitas“ – išbandymas valdžiai ir tautai
2016 me­tų bir­že­lį bri­tai nu­spren­dė trauk­tis iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES). Ta­čiau Lon­do­nas vis dar ban­do su­si­gau­dy­ti, kaip vi­sa tai at­ro­dys. Šiuo me­tu pa­dė­tis Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ge­ro­kai įkai­tu­si.

Vyriausybės vadovės Theresos May trečiadienį laukė sunki akistata su įpykusiu parlamentu, jai nusprendus atidėti svarbų balsavimą dėl „Brexito“ susitarimo. Dėl šio desperatiško premjerės žingsnio ant plauko pakibo ne tik susitarimas, bet ir pačios Th. May politinė ateitis.

Gėdingas manevras

Trečiadienio vakarą torių parlamentarai ketino balsuoti dėl nepasitikėjimo savo lydere ir šalies premjere Th. May. Ji teigė, kad už partijos pasitikėjimą kovos „visais įmanomais būdais“.

„Jei kelias savaites draskysime vienas kitą, kils tik dar daugiau nesutarimų tuo metu, kai turėtume laikytis išvien“, – prie savo biuro Dauningo gatvėje pareiškė vyriausybės vadovė. Anot Th. May, drastiški pokyčiai dabartinėje šalies politikoje gali pakenkti „Brexito“ procesui.

Anot Theresos May, drastiški pokyčiai dabartinėje šalies politikoje gali pakenkti „Brexito“ procesui.

Antradienį vyriausybės vadovė aplankė kelias Europos sostines, siekdama išgelbėti susitarimą, parlamentarams griežtai supliekus sutarties nuostatas Airijos sienos klausimu. Kai kuriems britams toks premjerės manevras pasirodė gėdingas. Ji sulaukė palaikymo žodžių iš ES partnerių, tačiau šie griežtai atmetė bet kokią galimybę persvarstyti susitarimą.

„Naujų derybų dėl sutarties negali būti“, – sakė Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris. Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat patikino, jog galimybių keisti „Brexito“ susitarimą nėra. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas savo ruožtu pareiškė, kad nežino, kaip padėti Didžiosios Britanijos lyderei.

Ketvirtadienį Briuselyje numatytas ES viršūnių susitikimas. Pasak D. Tusko, lyderiai diskutuos, kaip palengvinti sutarties ratifikavimą, ir aptars pasirengimą scenarijui be jokio susitarimo.

„Abejoju, ar ji iš tiesų žino, ko siekia“, – sakė Vestminsterio universiteto istorijos ir politikos profesorė Pippa Catterall. Jos teigimu, Th. May tikriausiai mėgina tempti iki paskutinės minutės, kol galiausiai parlamentui teks pasirinkti: jos susitarimas arba jokio susitarimo. Jei parlamentas nepritartų Th. May ir ES lyderių pasirašytam dokumentui ir Didžiajai Britanijai tektų pasitraukti be susitarimo, šaliai grėstų ekonominis chaosas.

Suaižėjusi visuomenė

Žvelgiant į visą šį Didžiąją Britaniją apėmusį sąmyšį kyla klausimų: ar britai gailisi savo sprendimo? Ar jų ryžtas trauktis tik dar labiau sustiprėjo? O gal žmonės tiesiog nori kuo greičiau viską užbaigti? Atsakymas į kiekvieną šių klausimų, kaip sako „The Washington Post“ apžvalgininkas Adamas Tayloras, yra paprastas – taip.

Prie Didžiosios Britanijos parlamento rūmų vyksta demonstracijos.SIPA/Scanpix nuotrauka

Didžiosios Britanijos visuomenė pagal požiūrį į „Brexitą“ gali būti suskirstyta į keturias dalis. Tai leidžia geriau suprasti, kodėl premjerei Th. May taip sunku rasti visiems tinkamą „Brexito“ susitarimą ir kodėl būtų net gana keblu surengti antrąjį plebiscitą.

– Tie, kurie gailisi. Nuo pirmųjų dienų po referendumo visiems buvo žinoma, kad kai kurie britai, balsavę už pasitraukimą iš ES, ėmė gailėtis savo sprendimo. Prieš kelis mėnesius pasirodę „NatCen“ instituto ir „The UK in a Changing Europe“ apklausos rezultatai atskleidė, kad 59 proc. britų yra už pasilikimą ES, o 41 proc. – už „skyrybas“. Kai kurie britai baiminasi, jog trumpuoju laikotarpiu gyvenimas bus blogesnis. Be to, nemaža dalis nepatenkinti chaotiškomis vyriausybės derybomis.

– Šalininkai. Kai kurie šalies pasitraukimą iš ES palaikantys žmonės ilgainiui dar sugriežtino savo poziciją. Jiems „skyrybos“ be sutarties yra geresnis variantas nei švelnus „Brexitas“. Griežtos linijos šalininkai priekaištauja Th. May, kad ji pernelyg nuolaidžiauja Briuseliui. Štai praėjusį savaitgalį jie surengė protestą, į kurį vienas dalyvis atsinešė kilpą, skirtą vyriausybės vadovei.

– Eurofilai. Nemažai britų laiko save Europos dalimi ir nepritaria išstojimui iš ES. Po referendumo jie surengė daugybę demonstracijų, pritraukusių tūkstančius bendraminčių. Dalis „skyrybų“ priešininkų tikina, kad 2016 metų balsavimas buvo nesąžiningas. Jam įtakos esą galėjo turėti nešvarūs pinigai ir rusų dezinformacija. Dėl to daug palaikymo sulaukia idėja surengti antrąjį referendumą. Tačiau ją kritikuojantieji teigia, kad tai tik sudrumstų ir taip jau tamsius vandenis.

– Viskas įgriso. Dalis šalies gyventojų paprasčiausiai nori kuo greičiau užbaigti procesą. Žmonėms įgriso mėnesių mėnesius trunkančios derybos, sudėtingi terminai, tokie kaip „apsidraudžiamoji priemonė“ (apklausos rodo, kad daugelis britų nė nesupranta, kas tai yra), ir aiškumo trūkumas. Vasarą „Deltapoll“ atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. respondentų sutinka su teiginiu: „Man neberūpi, kaip ir kada paliksime ES, tik noriu, kad tai greičiau pasibaigtų.“