„Auksinės vizos“ didina korupcijos riziką Europoje
Jei Ru­si­jos oli­gar­chas no­ri tap­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) pi­lie­čiu – nė­ra jo­kios prob­le­mos. Jis net ga­li pa­si­rink­ti ša­lį. Tai ga­li bū­ti Por­tu­ga­li­ja, Aus­tri­ja, Lat­vi­ja ar ko­kia ki­ta. Svar­biau­sia – tu­rė­ti daug pi­ni­gų.

Norint tapti Portugalijos piliečiu, reikia 350 tūkst. eurų. Vos tik įnešęs pinigus, pirkėjas gali sėsti į privatų lėktuvą ir jau po kelių valandų gauti savo naujos tėvynės pasą.

Portugalija yra viena iš ES valstybių, vykdančių vadinamąją auksinių vizų programą, pagal kurią turtingiems investuotojams suteikiama teisė nuolat gyventi šalyje arba pilietybė. Įgiję legalų statusą vienoje valstybėje narėje, tokie asmenys gali laisvai judėti po visą ES. Naujas „Transparency International“ tyrimas atskleidžia, kokia dėl to pažeidžiama tapo Europos Sąjunga. „Auksinių vizų“ programa didina korupcijos, kyšininkavimo ir pinigų plovimo riziką visoje Europoje.

Mintis paprasta: vyriausybė parduoda pilietybę arba teisę gyventi mainais į investiciją, paprastai didelę.

Atveria sienas ir nusikaltėliams

„Auksinių vizų“ koncepcija žinoma jau daugiau kaip 30 metų. Per tą laiką iš jos išsivystė pasaulinė pramonė, kurioje sukasi milijardai. Viena ar kita forma „auksinėmis vizomis“ prekiauja apie 30 šalių. Tarp jų yra apie 20 Europos šalių: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Kipras, Graikija, Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Vengrija, Vokietija, Andora, Monakas, Šveicarija, Juodkalnija, Turkija.

Kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Kipras ir Malta, siūlo abi – ir pilietybės, ir teisės gyventi – programas. Pastaraisiais metais garbės pilietybę investuotojams dalijo kandidatė į ES Juodkalnija, o dabar ketina imtis ir „auksinių vizų“ programos. Tą patį svarsto Armėnija. Vengrija vykdė programą nuo 2013 iki 2017 metų ir gali vėl ją atnaujinti po parlamento rinkimų balandį.

Kas yra toji „auksinė viza“? Mintis paprasta: vyriausybė parduoda pilietybę arba teisę gyventi mainais į investiciją, paprastai didelę. Valstybių reikalaujamos sumos svyruoja nuo 250 tūkst. iki kelių milijonų eurų. Taisyklės kiekvienoje šalyje skiriasi, bet paprastai reikalaujama investuoti į verslą, nekilnojamąjį turtą, valstybės obligacijas ar kultūrą.

Antras ar trečias pasas nepaprastai naudingas tiems, kurie vengia mokesčių ir plauna pinigus. Jiems reikalingi nauji identifikavimo duomenys, landos, palankūs bankai ir teisinės kompanijos, kad galėtų išspręsti įtartinos kilmės pinigų problemą. Taip Kipre pasus įgijo šimtai pralobusių rusų ir ukrainiečių, daugelis jų savo šalyse įtariami korupcija, sukčiavimu, mokesčių vengimu.

„Auksinių vizų“ kritikai laiko tokias schemas labai neteisingomis, nes didžiausi turtuoliai gali gauti tai, kas nepasiekiama milijonams vargstančių pabėgėlių. Tačiau argumentas prastas, nes pabėgėliai sunkia iš valstybių milijonus eurų ir tai truks dar daugybę metų, o investuotojai pageidaujami, nes atneša pinigus, jų nereikia išlaikyti. Kitas dalykas, kad ES šalys atveria duris į Šengeno erdvę pinigingiems užsieniečiams ir jų šeimoms per daug nesirinkdamos ir deramai netikrindamos. Taip Europos sienos tampa atviros nusikaltėliams, kurie nori išsisukti nuo teisėsaugos ir maudytis prabangoje.

„Pilietybė ir teisė gyventi yra tarp brangiausių valstybės turtų, tačiau ES narės netaiko net tų minimalių patikrinimų, kurių turi laikytis bankai klientų atžvilgiu“, – teigia „Transparency International“.

Duomenys įslaptinti

„Auksinių vizų“ schema stokoja skaidrumo, nes valstybės laiko paslaptyje duomenis apie jų gavėjus. Visuomenė nežino nei kas tai per asmenys, nei kokios jų investicijos, nei kas yra galutinis naudos gavėjas. Tai gera proga buvusiems ar esamiems pareigūnams išvengti atsakomybės namuose ir pervesti į užsienį neteisėtai įgytas lėšas.

Pavyzdžiui, Juodkalnija yra suteikusi pilietybę tokiems asmenims kaip buvęs Tailando prezidentas, savo šalyje kaltinamas korupcija, ar buvęs Palestinos saugumo ministras, kaltinamas grobstymu. Vengrijos atvejis dar ypatingesnis, nes „auksinių vizų“ programa neduoda šaliai naudos. Pinigai atsiduria nežinomose kišenėse per lengvatinio apmokestinimo „rojuose“ įsikūrusias kompanijas, kurios prekiauja obligacijomis.

Pagal šias schemas naujais ES piliečiais tapo ir asmenys iš „Kremliaus sąrašo“, artimi prezidentui Vladimirui Putinui (Maltoje), ankstesnio Rusijos vadovo Boriso Jelcino dukra Tatjana Jumaševa (Austrijoje). Keli Angolos valdančiosios klasės nariai įsigijo nekilnojamojo turto Portugalijoje ir taip pat galės pasinaudoti šia schema.

Kaip nurodo „Transparency International“, pinigų plovimas per nekilnojamąjį turtą nėra naujas reiškinys, bet „auksinių vizų“ programa tai labai palengvina. Europos Parlamentas dar 2014 metais perspėjo dėl rizikos, kurią kelia parduodama ES pilietybė. Šiais metais turi būti paskelbtos ir Europos Komisijos išvados apie „auksinių vizų“ poveikį Europos Sąjungai.

„Auksinėmis vizomis“ prekiauja:

Airija

Andora

Antigva ir Barbuda

Australija

Austrija

Belgija

Bulgarija

Dominika

Graikija

Grenada

Italija

Ispanija

JAV

Jungtinė Karalystė

Kanada

Kipras

Latvija

Malta

Monakas

Naujoji Zelandija

Nyderlandai

Portugalija

Prancūzija

Sent Kitsas ir Nevis

Šveicarija

Šv. Liucijos sala

Tailandas

Turkija

Vanuatu

Vengrija

Vokietija