„Amnesty International“ vadovas Turkijoje paleistas ir vėl sulaikytas
Tur­kų po­li­ci­ja vėl su­lai­kė tei­sių gy­ni­mo gru­pės „Am­nes­ty In­ter­na­tio­nal“ va­do­vą Tur­ki­jo­je, nors prieš ke­lias va­lan­das Stam­bu­lo teis­mas bu­vo nu­ro­dęs jį lyg­ti­nai pa­leis­ti. Tai ket­vir­ta­die­nį pra­ne­šė or­ga­ni­za­ci­ja.

Taneras Kilicas nuo 2017 metų birželio buvo suimtas dėl įtarimų, kad priklausė organizacijai, vadovaujamai JAV gyvenančio musulmonų pamokslininko Fethullah Guleno. Šį Ankara kaltina 2016-ųjų liepą surežisavus bandymą nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.

T. Kilicas kaltinimus neigia, o „Amnesty International“ tikina, kad jie „neturi pagrindo“.

Turkų pareigūnai F. Guleno judėjimą vadina „teroristine organizacija“, bet pats pamokslininkas kategoriškai neigia ir bet kokius ryšius su nesėkmingu mėginimu įvykdyti perversmą, ir jo judėjimui klijuojamą „teroristų“ etiketę.

T. Kilico šalininkai trečiadienį su palengvėjimu atsikvėpė, kai Stambulo teismas paleido jį iš kalėjimo Izmire ir skyrė teismo pareigūnų priežiūrą. Tačiau, kaip pranešė „Amnesty International“, po kelių valandų buvo išduotas naujas T. Kilico arešto orderis ir jis vėl sulaikytas. Pasak organizacijos direktorės Europoje Gauri van Gulik, T. Kilico advokatai išsiaiškino, kad prokuroras apskundė teismo nutartį.

Nors Stambulo teismas atmetė apeliaciją, vis dėlto jis nusiuntė prašymą kitam teismui spręsti dėl T. Kilico sulaikymo. „Advokatams nebuvo perduota jokio oficialaus sprendimo, bet žandarmerijoje pasakė, kad jam išduotas arešto orderis“, – nurodė G. van Gulik. „Amnesty International“ direktorė Europoje pasmerkė šiuos „keistus teisinius manevrus“ siekiant „išlaikyti T. Kilicą už grotų“ ir pridūrė, jog vėliau ketvirtadienį jis bus nuvežtas į teismą išklausyti sprendimo.

T. Kilicas buvo teisiamas drauge su 10 kitų teisių gynėjų, įskaitant „Amnesty International“ direktorę Turkijoje Idil Eser, vokiečių aktyvistą Peterį Steudtnerį ir kolegą iš Švedijos Ali Gharavi. Tiesa, tie 10 atsakovų pernai paleisti, nors jų teismo procesas dar nesibaigęs. Kitas posėdis paskirtas birželio 21 dieną. Jie kaltinami ryšiais su F. Gulenu ir uždraustomis grupuotėmis, įskaitant Kurdistano darbininkų partiją (PKK), kurios sukilimas prieš Turkiją trunka jau tris dešimtmečius.

Po nesėkmingo 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą Turkija įvedė nepaprastąją padėtį. Praėjusį mėnesį ji jau šeštą kartą buvo pratęsta. Pagal nepaprastosios padėties įstatymus sulaikyta daugiau kaip 55 tūkst. žmonių, įtariamų ryšiais su F. Gulenu.