Žmonijai kylančios didžiausios grėsmės
Po­pu­lia­rio­ji kul­tū­ra mėgs­ta vaiz­duo­ti tik įspū­din­giau­sias žmo­ni­jos iš­ny­ki­mo prie­žas­tis: Že­mės link skrie­jan­tį as­te­roi­dą ar at­ei­vių in­va­zi­ją. Nors įma­no­ma, kad pa­sau­lio pa­bai­ga bus iš­ties dra­ma­tiš­ka, gal­būt mąs­ty­da­mi tik apie to­kius sce­na­ri­jus per ma­žai dė­me­sio krei­pia­me į rea­les­nes, pa­vo­jin­ges­nes grės­mes, ky­lan­čias da­bar­ti­nia­me pa­sau­ly­je. Gal sky­rus tam dau­giau pa­stan­gų, šių pa­vo­jų ir pa­vyk­tų iš­veng­ti.

Portalas BBC primena, kad 1815 metais išsiveržus Indonezijoje stūksančiam Tamboros ugnikalniui žuvo daugiau kaip 70 tūkst. žmonių. Kadangi vulkaniniai pelenai pakilo net į viršutinį atmosferos sluoksnį, Žemės paviršių pasiekė mažiau saulės spindulių. 1815-ieji vadinami „metais be vasaros“.

Taip pat Indonezijoje esančio Tobos ežero istorija dar grėsmingesnė. Jis susiformavo po išties galingo ugnikalnio išsiveržimo, kurio poveikis buvo jaučiamas visame pasaulyje, prieš 75 tūkst. metų. Manoma, kad įvykis lėmė dramatišką žmonijos sumažėjimą, nors kai kurie mokslininkai abejoja šia versija.

Nors tokio stipraus ugnikalnio išsiveržimo perspektyva tikrai kelia siaubą, pernelyg dėl to nerimauti neverta. Šiemet tiek pavojingų vulkanų suaktyvėjimų, tiek kitų stichinių nelaimių (asteroidų smūgių, netoliese sprogstančių žvaigždžių) tikimybė išties maža – ne didesnė nei bet kuriais kitais metais.

Didėjantys pavojai

To paties negalima pasakyti apie daugelį kitų grėsmių, kurių priežastis – patys žmonės. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija ir Pasaulio ekonomikos forumas nurodė, kad klimato kaita ir jos padariniai yra vieni didžiausių mums kylančių pavojų 2019 metais.

Jungtinių Tautų derybose girdime, jog daugelyje pasaulio regionų klimato kaita jau dabar kelia „gyvenimo ir mirties klausimą“. Taip pat girdėti nuomonių, kad šie pokyčiai gali lemti civilizacijų žlugimą ir gamtos įvairovės sumažėjimą. Klimato kaitos grėsmė labai įvairi: nuo karščio bangų ir didėjančio jūros lygio iki masinio bado ir milžiniško masto migracijos.

Šiuolaikinės technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, irgi potencialiai pavojingos žmonijai. Galimi grėsmingi scenarijai itin įvairūs – nuo vis sudėtingesnių kibernetinių ginklų, leidžiančių pavieniams asmenims valdyti visos tautos duomenis, iki autonominių algoritmų, kurie gali netyčia sukelti vertybinių popierių rinkos krachą.

Dar viena potenciali grėsmė – išaugęs pasaulinių pandemijų mastas. Skaičiuojama, kad nuo gripo per metus miršta vidutiniškai 700 tūkst. žmonių, o pasaulinė ekonomika patiria apie 440 mlrd. eurų nuostolių. Naujos šio viruso atmainos gana lengvai paplistų tankiai gyvenamose vietovėse, taip pat dėl vis judresnio žmonių gyvenimo būdo. Ekspertams kelia susirūpinimą, kad ateityje galime sulaukti panašaus protrūkio kaip 1918–1920 metais plitusi ispaniškojo gripo epidemija, nuo kurios mirė iki 50 mln. žmonių. Vis dėlto pandemijų grėsmę smarkiai sumažinti padeda plačiai taikomos vakcinacijos programos ir kitos ligų prevencijos priemonės.

Kadangi beveik visa mūsų veikla smarkiai priklauso nuo sklandaus elektros, kompiuterių ir interneto sistemų darbo, bet koks joms pakenkti galintis trikdis padarytų didžiulę žalą žmonijai.

Esame priklausomi nuo pasaulinių sistemų

Nors visos šios grėsmės yra realios, didžiausias pavojus, su kuriuo susiduriame 2019 metais, žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos, greičiausiai slypi kitur. Žemėje gyvena beveik 8 mlrd. žmonių. Ir esame vis labiau priklausomi nuo pasaulinių sistemų. Tai ir aplinka, iš kurios gauname maistą, vandenį, švarų orą bei energiją, ir pasaulinė ekonomika, kuri šiuos išteklius transformuoja į prekes bei paslaugas.

Vis dėlto daugelis tų sistemų jau dabar pavojingai pertemptos. Tai lemia daugybė veiksnių – nuo mažėjančios biologinės įvairovės iki pernelyg išplėstos infrastruktūros ir per ilgų tiekimo grandinių. Jas taip pat neigiamai veikia sparti klimato kaita.

Atsižvelgiant į tai gali būti, kad pasauliui kylančias grėsmes turėtume vertinti ne pagal jas nulemsiančios nelaimės mastą, bet pagal potencialą sutrikdyti šias gyvybiškai svarbias sistemas.

Pavyzdžiui, 2010 metais Islandijoje išsiveržęs Ejafjadlajokudlio ugnikalnis, laimė, nieko nepražudė, tačiau šešioms dienoms sutrikdė oro eismą visoje Europoje. O 2017 metais palyginti nesudėtinga, bet kenksminga išpirkos prašanti kompiuterinė programa „WannaCry“ sustabdė daugybės įvairių organizacijų visame pasaulyje, įskaitant Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos tarnybą, veiklą.

Kadangi beveik visa mūsų veikla smarkiai priklauso nuo sklandaus elektros, kompiuterių ir interneto sistemų darbo, bet koks joms pakenkti galintis trikdis – nuo galingo saulės žybsnio iki viršutiniuose atmosferos sluoksniuose įvykusio branduolinio sprogimo – padarytų didžiulę žalą žmonijai.

Vienas geriausių būdų apsisaugoti – ieškoti, kaip galėtume tapti atsparesni galimoms nelaimėms. Tuomet būsime ramesni, kad 2019-uosius ir vėlesnius metus nugyvensime saugiai.