Žmonės įsikurs Mėnulyje anksčiau, nei jūs manote
Šiuo me­tu jau su­kur­to tech­no­lo­gi­jos, įga­lin­sian­čios žmo­nes kur­ti ko­lo­ni­jas Mė­nu­ly­je, sta­ty­ti pa­sta­tus, ga­min­ti ener­gi­ją, ap­si­rū­pin­ti van­de­niu ir au­gin­ti mais­tą. Ki­tas žings­nis – jas pa­to­bu­lin­ti ir iš­ban­dy­ti, o ta­da – pra­dė­ti kur­tis. Kaip ra­šo bri­tų vi­suo­me­ni­nis trans­liuo­to­jas BBC, tai įvyks grei­čiau, nei jūs ma­no­te.

1975 metais Jungtinėje Karalystėje pradėtas rodyti televizijos serialas apie žmonių koloniją mėnulyje. Kaip rašo BBC, serialas veikiausiai padarė įspūdį jaunam Elonui Muskui. Jo kompanijos „SpaceX“ žadama kolonija Mėnulyje vadinsis „Moonbase Alpha“ – taip pat, kaip ir seriale.

Privati kompanija „SpaceX“ nėra vienintelė naujose „Mėnulio lenktynėse“. Jose jau dalyvauja Kinija, sėkmingai netolimoje ateityje ketinanti tęsti ekspedicijų „Čang‘e“ seriją ir pasiųsti 2 kosminius aparatus rinkti pavyzdžiams ir 1 – tyrinėti Mėnulio Pietų ašigalį. Pastaroji misija tiesiogiai susijusi su Mėnulio kolonizavimo planais, nes tyrinės regioną, kuriame yra sušalusio vandens. Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (KNKA) sausio mėnesį pareiškė, kad tiria galimybes įkurdinti pirmąją Mėnulio bazę, „kuria dalinsis daug valstybių“.

Paradoksalu, bet vieninteliai žmonės, palikę pėdsakus mėnulio paviršiuje – amerikiečiai – šiose lenktynėse atsilieka nuo kinų, rašo BBC. Apie ketinimus kurti nuolatinę bazę Mėnulyje jie prabilo tik 2018 metais – 1 metais vėliau už Eloną Muską. Iki tol NASA kalbėjo beveik vien apie planus nuskraidinti žmogų į Marsą.

„Mėnulio kaimas“

Amerikiečius „Mėnulio lenktynėse“ kol kas lenkia ir europiečiai. Europos Kosmoso agentūra (ESA) dar 2016 metais paskelbė planus kurti nuolatinę bazę. Jos generalinio direktoriaus Jano Woernerio pristatytoje „Mėnulio kaimo“ vizijoje vietos yra ir mokslininkams, ir menininkams, ir valstybinių, ir privačių organizacijų atstovams. ESA planuoja, kad „Mėnulio kaime“ įsikūrę žmonės atliks astronominius tyrimus, plėtos turizmą ir pradės retųjų iškasenų gavybą.

„Demokratizuoti kosmosą“ nori ir Masačiusetso technologijų universiteto mokslininkas Arielis Ekblaw, siūlantis Mėnulyje įkurdinti koloniją, kurioje dirbtų įvairiausių profesijų atstovai – nuo robotikos inžinierių ir neurobiologų – iki architektų, menininkų ir dizainerių.

Paradoksalu, bet vieninteliai žmonės, palikę pėdsakus mėnulio paviršiuje – amerikiečiai – šiose lenktynėse atsilieka nuo kinų.

Europiečiai, galbūt baimindamiesi JAV konkurencijos, kosmoso programose bendradarbiauja su kinų KNKA, kas yra draudžiama NASA. Pernai 2 ESA astronautai – Matthaisas Maureris ir Samantha Cristoforretti kartu su kolegomis kinais dalyvavo gelbėjimo ir išgyvenimo pratybose.

Tuo metu NASA planuoja 2030 metais vėl nuskraidinti žmones į Mėnulį, o į jo orbitą paleisti kosmoso platformą „Gateway“ („Vartai“). Nišą sau mato ir privačios bendrovės. Kompanijos „Blue origin“, OHB ir „MT Aerospace“ ketina konstruoti krovininį kosminį laivą, kuris padėtų išsilaipinti Mėnulyje. Tačiau nusileidimas – lengvoji dalis, pažymi BBC. Sudėtingiausia užduotis – išgyventi. Iki šiol žmonių „gyvenimo“ Mėnulyje trukmės rekordas – 3 dienos.

Nesvetingas Mėnulis

Temperatūra Mėnulyje svyruoja nuo –127 iki –173 laipsnių. Gravitacija – 1/6 žemiškosios. Aukštas radiacijos lygis. Mėnulio para trunka 29 Žemės paras – 2 savaites trunka diena, 2 – naktis, o tai kelia problemų aprūpinant koloniją saulės energija. Jei bus pradėta kurti kolonija, visos technologijos turės atitikti šias sąlygas.

Atsižvelgdamos į numatomus iššūkius, keletas agentūrų ir kompanijų, įskaitant „Blue Origin“, „Airbus Defence and Space“ ir ESA, įsteigė ne pelno siekiančią organizaciją „The Moon Race“ („Mėnulio lenktynės“). Organizacija skatins kompanijas visame pasaulyje kurti technologijas, kurios galėtų būti naudingos Mėnulyje. Akcentuojamos tokios sritys, kaip gamyba, energijos gamyba, išteklių įsisavinimas (Mėnulio vandens pilstymas į tarą) ir biologija (pirmasis Mėnulio šiltnamis). Organizacijos veiklos gairės ir taisyklės bus paskelbtos už poros mėnesių. Planuojama, kad organizacija rengs konkursą, o laimėjusi novatorių komanda galės įgyvendinti savo idėjas Mėnulyje. 2024 – 2025 metais turėtų būti surengta misija į Mėnulį, kuri išbandytų pasiūlytas technologijas.

"SpaceX" skrydžio į mėnulį vizualizacija/Reuters/Scanpix nuotrauka

Pasistatyti namus

Palyginus su ankstyvosiomis fantastų vizijomis, namai mėnulyje bus daug nuobodesni, rašo BBC. Teks riboti gabenamų komponentų kiekį, nes jų transportavimas labai brangus. Manoma, kad statyti gyvenamąsias erdves būtų efektyviausia panaudojant vietos medžiagas, pavyzdžiui, lavos išgraužtus tunelius, kurie susisiektų su po Mėnulio paviršiuje esančiais sušalusio vandens telkiniais. Perspektyviausiai šiandien vertinamas Mėnulio regolito – smulkaus smėlio, panašaus į žemiškąjį vulkaninį.

Kelno universiteto mokslininkai šiuo metu eksperimentuoja su vulkaniniu smėliu ir mėgina iš jo gaminti plytas. Smiltelės „sulipdomos“ koncentruotos saulės šviesos arba lazerių pagalba. Eksperimento autoriai teigia, kad iki šiol jiems pavyko sukurti „ne „Lego“, bet visgi plytas, kurias galima sujungti“.

Mokslininkai teigia, kad iš tokių plytų būtų galima konstruoti kažką panašaus į Arkties tautų ledo trobeles – iglu. Siekiant pasisaugoti nuo radiacijos, jas turėtų dengti metro storio Mėnulio smėlio sluoksnis. Vėjo Mėnulyje nėra, taigi, smėlis turėtų laikytis stabiliai.

„Reikės maždaug 1 kvadratinio metro ploto linzės smėlio „sulipdymui“ į plytas, astronautas arba robotas turės jas sujungti tarpusavyje ir pastatyti gyvenvietę“, – BBC sakė Kelno universiteto mokslininkai.

Statybos Mėnulyje – lėtas procesas. Pagaminti 1 plytą užtrunka apie 5 valandas. 1 iglu reikia 10 000 plytų. Taigi, vienintelio pastato statyba truktų kelis mėnesius. Galima būtų sugaišti mažiau laiko, jei į Mėnulį pavyktų nugabenti daugiau linzių. Be to, mokslininkų pagamintų plytų tvirtumas prilygsta tik 1/5 gipso savybės, todėl šią technologiją dar reikės tobulinti.

Mėnulio bazė veikiausiai būtų statoma ašigaliuose, kur yra vandeningo ledo telkinių. Neatsitiktinai į šiuos rajonus nutaikytos ir kinų misijos.

Išgyvenimas

Mėnulio bazė veikiausiai būtų statoma ašigaliuose, kur yra vandeningo ledo telkinių. Neatsitiktinai į šiuos rajonus nutaikytos ir kinų misijos.

Vandeningas ledas slypi nuolatiniuose kraterių šešėliuose, o iš regolito galima išgauti deguonį kolonijai. Bet iš pradžių astronautai turės atsigabenti maisto ir vandens atsargas. Vėliau maistą būtų galima auginti vietoje. Idėja ne nauja: 1982 metais sovietų astronautai „Saliut 7“ stotyje išaugino garstyčias, o 2010 metais Arizonos universitetas pristatė Mėnulio šiltnamio prototipą – 5,5 metrų ilgio membraninį vamzdį su vandeniu aušinamomis sodos garų lempomis ir „vokais“, kuriuose dygs sėklos, naudojančios astronautų iškvepiamą anglies dvideginį bei laistomos šlapimu. Saulės šviesą teiktų optinio pluošto kabeliai.

Energija

Naujos energijos technologijos bus gyvybiškai svarbios, norint išgyventi Mėnulyje. Žemėje energija gaminama vandenilio – deguonies cheminės reakcijos pagalba, medžiagas imant iš atmosferos. Šalutinis produktas – vanduo. Atmosferos Mėnulyje nėra, tačiau yra abu reikalingi komponentai. Mokslininkai siūlo skaidyti vandenį ir vėl sujungiant elementus gaminti elektrą. Tai būtų daroma dienos metu, kai kolonistai turėtų saulės šviesos perteklių.

Kitas potencialus variantas – terminės energijos kaupyklos, panaudojant įkaitusį regolitą. Mokslininkai mano, kad galima būtų panaudoti linzes arba veidrodžius ir koncentruoti saulės šviesą į smėlį. Tuo pačiu būtų ne tik gaminama elektra, bet ir apšildomi pastatai.

Kai šios technologijos bus patobulintos ir patikrintos Mėnulio sąlygose, žmonės galės imtis bazės statybos. Kaip rašo BBC, tai įvyks greičiau, nei jūs manote.