Žiniasklaidos pasaulį keičia robotai
Teks­tus ra­šan­ti prog­ra­ma „To­bi“ ži­niask­lai­dos mil­ži­nei „Ta­me­dia“ vos per pen­kias mi­nu­tes par­en­gė be­veik 40 tūkst. ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­mų apie Švei­ca­ri­jo­je per­nai lap­kri­tį vy­ku­sių rin­ki­mų re­zul­ta­tus.

Tokio pobūdžio dirbtinio intelekto programos, dar vadinamos botais, prieinamos jei beveik dešimtmetį. Pastaruoju metu jos pradėjo plisti labiau. Žiniasklaidos priemonės vis dažniau pasitelkia šias programas žinutėms kurti, personalizuotam naujienų platinimui užtikrinti, kai kada – duomenų srautui tirti ir svarbioms naujienoms atsijoti.

Šveicarijos žiniasklaidos grupei „Tobi“ dažniausiai rašė žinutes prancūzų ir vokiečių kalbomis apie balsavimo rezultatus kiekvienoje iš 2222 šalies savivaldybių.

Panaši automatinė programa „Heliograf“ nuo 2014 metų padėjo dienraščiui „The Washington Post“ nušviesti apie 500 rinkimų kampanijų, taip pat kurti žinutes apie vietos sportą ir verslą.

Žiniasklaidos organizacijos sako, kad botais neketinama pakeisti žmonių, dirbančių reporteriais ir redaktoriais. Veikiau juos siekiama išvaduoti iš monotoniškų užduočių, tokių kaip kaip pranešimų apie sporto rungtynių arba verslo veiklos rezultatus rengimo.

„The Washington Post“ strateginių iniciatyvų direktorius Jeremy Gilbertas teigia, jog „Heliograf“ buvo sukurta kaip redakcijos pagalbinė priemonė. Tačiau kartu jis pabrėžia, kad šis botas geba sparčiau rengti ir atnaujinti naujienų pranešimus, todėl reporteriai gali susitelkti į svarbesnes užduotis.

Panašios nuotaikos sklando daugelyje redakcijų visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Norvegijos naujienų agentūra NTB automatizavo sporto pranešimų rengimą, tad rungtynių rezultatai paskelbiami greičiau kaip per pusę minutės.

Dienraštis „Los Angeles Times“ sukūrė programėlę „Quakebot“, kuri greitai išplatina informaciją apie žemės drebėjimus regione. Panašia automatizuota sistema naudojamasi ir naujienoms apie kriminalinius įvykius skelbti.

Agentūra „Reuters“ pernai paskelbė paleidžianti sistemą „Lynx Insight“. Ji analizuoja duomenis, kad nustatytų tendencijas ir anomalijas, taip pat pasiūlytų, kokias temas turėtų nušviesti reporteriai.

Tyrimai atskleidžia, kad vartotojams priimtinos kompiuterių kuriamos žinutės, mat dauguma jų specialiai pažymimos. Kaip rašoma Kolumbijos universiteto Skaitmeninės žurnalistikos centro užsakymu tyrėjo Andreaso Graefe'o parengtoje ataskaitoje, vienas tyrimas, atliktas su olandų skaitytojais, parodė, kad žyma, jog tekstas yra sukurtas kompiuterio, neturėjo jokio poveikio žmonių kokybės suvokimui. Pasak A. Graefe'o, atliekant kitą tyrimą su skaitytojais vokiečiais buvo nustatyta, kad automatiškai parengti straipsniai vertinti kaip patikimesni, nors žmonių parašytos žinutės pripažintos kaip lengviau skaitomos.

Niujorko universiteto duomenų žurnalistikos profesorė Meredith Broussard mano, jog esama pavojaus, kad robotai artimiausiu metu užvaldys žiniasklaidos priemones. Anot jos, dirbtinį intelektą galima daug kur naudingai pritaikyti žurnalistikos darbe, bet kol kas dauguma programų naudojamos vien nuobodžiausiomis naujienoms tvarkyti.