Vėžio tyrimuose – lietuvio patirtis iš Kanados
Dar de­ri­na­mas lai­kas, ta­čiau ga­li bū­ti, kad jau gruo­džio vi­du­ry­je prof. Vir­gi­ni­jus Barz­da iš To­ron­to uni­ver­si­te­to Ka­na­do­je at­ke­liaus įsi­kur­ti Lie­tu­vo­je. Šias Ka­lė­das moks­li­nin­ko šei­ma jau tu­rė­tų švęs­ti Vil­niu­je.

Prof. V. Barzda – vienas iš 13 aukšto lygio mokslininkų, pagal protų susigrąžinimo programą atvykstančių į Lietuvos universitetus ir mokslo institutus nuo kitų metų pradžios įgyvendinti pažangiausius didelės svarbos mokslo projektus. Prof. V. Barzdos projektas „Poliarimetrinė netiesinė mikroskopija biomedicininiams tyrimams ir vėžio diagnostikai“ bus vykdomas Vilniaus universiteto (VU) Lazerinių tyrimų centre bendradarbiaujant su Nacionaliniu vėžio institutu bei Valstybiniu patologijos centru. Dar vieną mokslininką prof. V. Barzda atsiveža iš Toronto.

Biofizikas jau 16 metų gyvena Kanadoje ir beveik 30 metų – ne Lietuvoje. Tačiau ryšiai su gimtąja šalimi ir kolegomis iš Lietuvos niekada nebuvo nutrūkę. Galimybė išplėsti savo mokslinius darbus į Lietuvą, pasidalyti sukauptomis žiniomis ir patirtimi paskatino prof. V. Barzdą dalyvauti ir šiemet pradėtoje protų susigrąžinimo programoje.

Lietuvio suburta netiesinės optinės mikroskopijos tyrimų grupė Toronto universitete kuria mikroskopus vėžio diagnostikai, raumenų, kitų biologinių objektų vaizdinimui, fotosintezei. Prof. V. Barzdos komanda pirmoji pasaulyje parodė, kad netiesiniais mikroskopais galima vaizdinti audinius ir taip nustatyti, ar jie yra vėžiniai, ar ne. Gyvo organizmo diagnostikai atlikti nebereikia naudoti jokių vaistų ar žymeklių.

Kur įdomu ir naujausios idėjos

Iš Panevėžio kilęs mokslininkas – VU absolventas. Fizikas iš pirmosios biofizikų laidos, sumanytos prof. Aloyzo Sakalo ir prof. Dobilo Kirvelio. Ją 1991 metais baigė septyni fizikai.

„Nauja interdisciplininė sritis buvo arčiausiai to, kas mane domino. Fizika, chemija, biologija gerai sekėsi nuo mokyklos, ir visada kildavo klausimas, kurioje moksleivių olimpiadoje dalyvauti“, – juokėsi prof. V. Barzda.

Doktorantūros studijų biofizikas išvyko į Vengriją, Segedo universitetą. UNESCO finansuojamame Biologinių tyrimų centre pradėjo tyrinėti pirminius fotosintezės procesus. Podaktarinę stažuotę, gavęs prestižinę Europos molekulinės biologijos laboratorijos stipendiją, pradėjo Amsterdamo laisvajame universitete Nyderlanduose. Ten dirbo viena pirmaujančių tuo metu mokslinių grupių fotosintezės srityje ir buvo galimybė matuoti fotosintetinius objektus naujais mikroskopais.

Susidomėjęs netiesinės optinės mikroskopijos taikymu tiriant fotosintetinius organizmus, mokslininkas po beveik trejų metų podaktarinės stažuotės Amsterdame išvyko į Kalifornijos universitetą San Diege, JAV. Ten buvo vienas iš kelių geriausių to meto netiesinės mikroskopijos centrų pasaulyje. Lietuvis įsitraukė į grupę, kuriančią naujus mikroskopus ir generuojančią femtosekundinius rentgeno spindulius.

„Reikia važiuoti ten, kur įdomu, ir rinktis pačius geriausius, pirmaujančius centrus, nes juose – naujausia technika, naujausios idėjos“, – sakė prof. V. Barzda.

Pirmasis biofizikos profesorius

2002 metais mokslininkas persikėlė į Kanadą ir įsitvirtino Toronto universitete. Gavo profesoriaus poziciją ir fizikos fakultete įkūrė pirmą biozikos grupę.

„Buvo įdomu sukauptas žinias atnešti į naują dirvą. Toronto universitete gana didelis fizikos fakultetas ir daug įvairių fizikos sričių, bet biofizikos beveik nebuvo, – prisiminė prof. V. Barzda. – Dabar biofizikos srityje dirba septyni profesoriai.“

Kanadoje profesoriaus pozicija patvirtinama po penkerių metų. Per šį laikotarpį vertinama mokslininko veiklos kokybė, kiek projektų laimėjo finansavimą, kiek straipsnių publikuota. Reikia įrodyti, kad tyrėjas tikrai gali dirbti profesoriaus darbą. Tada profesoriaus vardas suteikiamas visam gyvenimui. Prof. V. Barzdai jis suteiktas 2007 metais.

„Nutarėme, kad galime įvykdyti projektą per trejus metus: geriau dirbti intensyviau ir greičiau gauti rezultatų.“

Iš Vilniaus lazerių mokyklos

Mokslininkas atlieka ir fundamentinius, ir taikomuosius tyrimus. Mikroskopijos taikymas labai platus. Tačiau prof. V. Barzda vis labiau pradėjo domėtis vėžiu, patologija, tyrinėti, kaip nevėžinis audinys keičiasi į vėžinį audinį. Ir jo su kolegomis išplėtoti mikroskopijos metodai suteikia tą galimybę.

„Norint geriau matyti vėžinius audinius ar kitus objektus, reikia kurti naujas, pažangesnes technologijas. Mano grupės kuriamos mikroskopijos technologijos susijusios su femtosekundiniais lazeriais. Darome išradimus lazerinės mikroskopijos srityje. Pravertė žinios, įgytos VU, dirbant su lazeriais. Lietuvos lazerių mokykla labai stipri“, – sakė biofizikas.

Prof. Virginijus Barzda su studentais Toronto bendrojoje ligoninėje ruošiasi dalyvauti operacijoje.Asmeninio archyvo nuotrauka

Kartu plėtojama netiesinės optikos teorija, nes tai, pasak mokslininko, taip pat suteikia naujų būdų, kaip galima panaudoti lazerius ir optiką mikroskopijos srityje.

Dėl greitesnių rezultatų

Prof. V. Barzda nemažai bendradarbiavo su Lietuvos mokslininkais. Su prof. Ričardu Rotomskiu iš Nacionalinio vėžio instituto tyrinėjo širdies laidžiąją sistemą. Su prof. Leonu Valkūnu iš Fizinių ir technologijos mokslų centro išbandė naują koherentinės antistoksinės mikroskopijos metodą. Rašė bendrus straipsnius ir iš fotosintezės, ir iš mikroskopijos, ir iš vėžio tyrimų.

Kaip pasakojo mokslininkas, būtent diskutuojant su prof. R. Rotomskiu kilo idėja, kad reikia atvežti naujo tipo mikroskopų į Lietuvą. Numatytas įgyvendinti projektas skirtas toliau plėtoti mikroskopijos metodus, naudojamus patologijai, audinių vaizdavimui, vėžio detekcijai.

Pirmiausia, pasak prof. V. Barzdos, bus sukurtas naujoviškas mikroskopas. Su juo dirbs į projektą įtraukti patologai. Bendradarbiaujant su fizikais, bus plėtojami nauji vėžio detekcijos būdai. Galiausiai bus sudaryti nauji žymekliai, kad būtų galima pažymėti audinį naujoviškais būdais, leidžiančiais geriau matyti, kuris yra vėžinis ir kuris – ne.

„Nutarėme, kad galime įvykdyti projektą per trejus metus, nors galimas maksimalus terminas yra ketveri metai. Geriau dirbti intensyviau ir greičiau gauti rezultatų“, – įsitikinęs projekto vadovas.

Tarp Vilniaus ir Toronto

Dabar prof. V. Barzda iš Toronto universiteto parvyksta šiam projektui. Tačiau vienas projektas, pasak mokslininko, – tik pradžia. Jei pradedi kokią nors šaką, reikia ją plėtoti. Stengsis ieškoti europinio finansavimo, pritraukti europinius pinigus.

Kanadoje tyrėjas taip pat turi daug veiklos. Todėl mėgins toliau plėtoti bendradarbiavimą tarp Kanados ir Lietuvos. Galbūt atsiras bendrų projektų.

Prof. Virginijaus Barzdos grupė per Vidurvasario šventę Toronte.Asmeninio archyvo nuotrauka

„Darbai bus vykdomi ir Kanadoje, ir Lietuvoje. Su Toronto universitetu suderintas atskiras darbo planas. Labai dažnai ir kitos valstybės įgyvendina tokius projektus. Tai prisideda prie bendros mokslo plėtros, nes įtraukiami nauji ištekliai, nauji žmonės“, – sakė mokslininkas.

Pastarąjį kartą Lietuvoje prof. V. Barzda lankėsi šią vasarą. Stengdavosi kartą per metus parvykti į gimtąją šalį. Kelionė iš Toronto į Vilnių trunka 13–15 valandų.

Kartu su mokslininku Vilniuje įsikurs ir žmona. Kanadietė Nina Katalin Barabas – biologė, domisi vaistažolėmis, yra išleidusi žydinčių augalų vadovą „Wildflowers of Riverwood“.

„Žmona nori atvažiuoti, geriau pažinti Lietuvą. Sakė, bus proga išmokti ir lietuvių kalbą, lankyti kursus. Paprastai atvažiuojame tik dviem trims savaitėms, ir tokios progos nebuvo. Dar neieškojome, kur apsistosime. Gal iš pradžių universitetas ką nors pasiūlys. Vėliau žiūrėsime“, – dalijosi ateities planais protų susigrąžinimo programos dalyvis.