Sukurti plieniniai nano-strypai, kurie žada sterilizacijos revoliuciją
Vie­na iš di­džiau­sių šių lai­kų me­di­ci­nos moks­lo prob­le­mų – an­ti­bio­ti­kams at­spa­rios bak­te­ri­jos. Jau eg­zis­tuo­ja li­gas su­ke­lian­čių bak­te­ri­jų, ku­rios ne­bi­jo jo­kių mū­sų tu­ri­mų vais­tų. Tai – ne tik evo­liu­ci­jos įro­dy­mas, bet ir tūks­tan­čius mir­čių ga­lin­tis su­kel­ti fe­no­me­nas. Vis­gi, moks­li­nin­kai jau ruo­šia at­sa­ky­mą – bak­te­ri­jas nuo­dys ne vais­tais, o ba­dys plie­ni­niais na­no-stry­pais.

Bakterijų atsparumą antibiotikams sukėlė pati žmonija. Kuo dažniau naudojami antibiotikai, tuo greičiau mutuoja bakterijos, išsiugdydamos atsparumą, nuo kurio vaistų kol kas nėra. Mokslininkai stengiasi surasti įvairių sprendimų, tačiau dažniausiai jie visi susiveda į seną metodą – kuriami vis stipresni antibiotikai. Visgi, Džordžijos Technologijų Instituto mokslininkai sukūrė šį tą kitokio – plieninį paviršių, kuris pats savaime visada būtų sterilus.

Mokslininkai panardino nedidelį plieno gabalėlį į azoto rūgštį ir paleido per jį nestiprią elektros srovę. Kadangi panašus procesas jau naudojamas nerūdijančio plieno poliravimui, pritaikyti jį medicinos pramonėje nebūtų sunku. Taip apdoroto plieno paviršiaus struktūra pasikeičia – jis užsiaugina daugybę nano-strypelių, kurie yra pakankamai maži ir aštrūs, kad pribaigtų bet kokias prie jų prisilietusias bakterijas. Šių nano-strypelių ilgis yra vos 25 nanometrai – jie yra vos kelių atomų dydžio. Todėl žmogaus ląstelėms jie niekaip nepakenktų, ką įrodė ir bandymai su pelėmis. Iš tikrųjų, tai liesdami tokį plieninį paviršių mes nieko neįprasto ir nepastebėtume. Visgi, šis pasiekimas bakterijų atsparumo problemos neišspręs.

Bakterijos, kad ir kokios jos būtų, nėra atsparios elementariam nudūrimui – jos žūva. Tačiau kaip nudurti bakterijas, kurios jau sukėlė infekciją? Jos jau žmogaus kūne, todėl ir geriame antibiotikus. Šios problemos mokslininkai šiuo pasiekimu tikrai negali išspręsti ir neteigia, kad yra kitaip. Tačiau taip pašiauštas plienas pasitarnaus kitose srityse. Pavyzdžiui, taip apdorota chirurginė įranga praktiškai visada būtų sterili – sumažėtų infekcijų tikimybė. Iš tokio plieno taip pat būtų galima gaminti stalo įrankius ir kitus daiktus, kuriuos svarbu išlaikyti švariais.

Tai ką mokslininkai darys dėl jau nebeveiksmingų antibiotikų? Mokslininkai bando į antibiotikus įterpti papildomus enzymus, kuriuos besiginančios bakterijos ir pultų vietoj veikliųjų medžiagų. Kitaip tariant, vaistai turėtų jauką, kuris tarsi nukreiptų bakterijų dėmesį, kol antibiotikai darytų savo darbą. Taip pat bandoma keisti bakterijų atsparumą. Tai yra, svarstoma pradėti naudoti vaistus, kurie mažintų bakterijų atsparumą taip, kad būtų išsaugotas dabartinių antibiotikų efektyvumas.