Stepheno Hawkingo paskutinė kosmoso mįslė
Pa­sku­ti­nia­me prof. Step­he­no Haw­kin­go moks­li­nia­me dar­be at­sklei­džia­ma, kad mū­sų vi­sa­ta ga­li bū­ti vie­na iš dau­ge­lio, pa­na­šių į ją. Kaip ra­šo „BBC News“, ši teo­ri­ja iš­spren­džia kos­mi­nį par­adok­są, ku­rį ve­lio­nis fi­zi­kas ir bu­vo su­kū­ręs. Taip pat nu­ro­do ke­lią, kaip as­tro­no­mai ga­li ras­ti įro­dy­mų, kad eg­zis­tuo­ja par­ale­li­nės vi­sa­tos.

Straipsnis buvo pateiktas leidiniui „Journal of High-Energy Physics“ likus 10 dienų iki prof. S. Hawkingo mirties.

Praėjusio amžiaus devintą dešimtmetį Kembridžo mokslininkas kartu su JAV fiziku Jamesu Hartle'u išplėtojo naują idėją apie visatos pradžią. Ji įveikė sunkumus, susijusius su Alberto Einsteino teorija, kuri teigė, kad visata atsirado beveik prieš 14 mlrd. metų, bet nieko nepasakė, kaip ji atsirado.

J. Hartle'o ir S. Hawkingo idėja pagrįsta kita teorija, pavadinta kvantine mechanika, siekiant paaiškinti, kaip visata atsirado iš nieko. Tačiau ji surišo vienus palaidus galus ir atrišo kitus – begalinio skaičiaus, kaip būtų galima pasakyti.

Tai reiškia, kad Didysis sprogimas sukuria ne vieną visatą, bet jų begalybę. Kai kurios, anot J. Hartle'o ir S. Hawkingo teorijos, labai panašios į mūsų, galbūt turi į Žemę panašių planetų, visuomenių, net individų. Kitos šiek tiek skirtingos – galbūt su planetomis, panašiomis į Žemę, kai dinozaurai dar nebuvo išnykę. Ir visiškai skirtingos visatos nei mūsų – be planetų, panašių į mūsų Žemę, galbūt be žvaigždžių ir galaktikų, ir veikia kitokie fizikos dėsniai.

Skamba pritemptai, tačiau šios teorijos lygtys leidžia tokius scenarijus. Problema kyla dėl to, kad egzistuojant begalybei visatų rūšių su begalybe fizikos dėsnių skirtumų, teorija negali nuspėti, kokioje visatoje atrastume save.

Prof. S. Hawkingas suvienijo pajėgas su prof .Thomasu Hertogu iš Leveno katalikiškojo universiteto Belgijoje, gaunančiu Europos mokslinių tyrimų tarybos finansavimą šiam paradoksui išspręsti.

„Nei Stephenas, nei aš nebuvome patenkinti tokiu scenarijumi, – sakė jis „BBC News“. – Jis rodo, kad visatų begalybė atsirado atsitiktinai, ir nedaug ką galime apie tai pasakyti. Tačiau mes nenorėjome susitaikyti.“

Prof. S. Hawkingo paskutinis mokslinis straipsnis yra 20 metų bendradarbiavimo su prof. Th. Hertogu vaisius. Jame išspręstas galvosūkis taikant naujus matematinius metodus, sukurtus tirti kitą paslaptingą fizikos šaką, pavadintą stygų teorija. Šie metodai leidžia mokslininkams žvelgti į fizikos teorijas kitaip. Ir naujasis J. Hartle'o ir S. Hawkingo teorijos vertinimas straipsnyje atkuria tvarką iki šiol chaotiškoje visatų begalybėje. Parodo, kad gali būti tik tokios visatos, kurios turi tokius pat fizikos dėsnius kaip mūsų.

Ši hipotezė reiškia, kad mūsų visata yra tipiška, todėl ir stebėjimai, atliekami vadovaujantis mūsų požiūriu, bus prasmingi kuriant idėjas apie kitų visatų atsiradimą. Pasak prof. Th. Hertogo, šios nesuprantamos idėjos bus reali pagalba fizikams, nes jie kuria išsamesnę teoriją apie tai, kaip visata atsirado.

„Fizikos dėsniai, kuriuos išbandome savo laboratorijose, neegzistavo amžinai. Jie atsirado po Didžiojo sprogimo, kai visata plėtėsi ir aušo. Todėl labai priklauso nuo fizinių sąlygų Didžiojo sprogimo metu. Tyrinėdami jas, siekiame geriau suprasti, iš kur atsirado mūsų fizikinės teorijos, kaip atsirado ir ar yra vienintelės“.

Gauti duomenys suteikia vilčių, nes gali padėti mokslininkams aptikti kitas visatas tiriant mikrobangų spinduliuotę, likusią po Didžiojo sprogimo. Tačiau prof. Th. Hertogas nemano, kad bus įmanoma peršokti iš vienos visatos į kitą.