Slaptasis mokslas valdyti minias
Mi­nia ga­li bū­ti pa­vo­jin­ga, bet taip pat ste­bė­ti­nai ra­cio­na­li. Moks­li­nin­kai, ge­riau pa­ži­nę žmo­nių gru­pių el­ge­sį, jau ži­no, kaip iš­veng­ti mir­ti­nų in­ci­den­tų at­ei­ty­je.

„BBC News“ rašo, kad kartais būti didelės minios dalimi net blogiau nei nemalonu: tai gali būti mirtina. 2017 metais mirtinos minios spūstys susijusios su incidentais Angolos futbolo stadione, Turino aikštėje Italijoje ir Maroko maisto pagalbos centre.

Tačiau tokių tragiškų įvykių dažniausiai galima išvengti. Mokslininkai Jungtinėje Karalystėje ir visame pasaulyje pateikia naujų būdų, kaip sumažinti nelaimių.

„Žmogaus elgesys yra labai nuspėjamas, nes esame labai racionalios būtybės“, – sakė Jungtinės Karalystės inžinerijos įmonės „BuroHappold“ Išmaniosios erdvės grupės direktorius Shrikantas Sharma. Šis nuspėjamumas leidžia duomenų analitikams numatyti, kaip žmonės judės erdve – ir kaip tai gali paveikti aplinkos pokyčiai.

Minios psichologijos mokslas gyvuoja maždaug nuo XIX amžiaus. Tačiau tik per pastaruosius kelis dešimtmečius įvyko didieji pokyčiai, kai minia pradėta suvokti kaip kas daugiau nei nemąstanti masė. „Minia psichologiniu požiūriu yra tokia pat savita kaip individas“, – sakė minios valdymo socialinės psichologijos ekspertas Johnas Drury iš Sasekso universiteto.

Praėjusio amžiaus devintą dešimtmetį psichologijos atradimai buvo taikomi riaušėms, šio amžiaus pirmą dešimtmetį – masinėms ekstremalioms situacijoms, o antrą dešimtmetį – muzikos festivaliams ir dideliems renginiams. Dabar minios psichologija taikoma labiau specializuotoms kritinėms situacijoms, tokioms kaip cheminės, biologinės, radiologinės ar branduolinės atakos.

Minios sąmoningumas

Iš tikrųjų psichologų ir nelaimių specialistų tyrimai rodo, kad ekstremaliomis aplinkybėmis dažnai atsiranda kolektyvinė tapatybė. Ji yra lemiantis veiksnys, ar konkrečiomis aplinkybėmis minia bus linkusi bendradarbiauti. Pavyzdžiui, per pokalbius su 2005 metų liepos 7-osios savižudžių sprogdintojų išpuolius Londone išgyvenusiais liudytojais J. Drury su kolegomis nustatė, kad minios nariai ypač bendradarbiavo: guodė vienas kitą, dalijosi vandeniu ir teikė pirmąją pagalbą.

„Svarbu nedaryti to, kas galėtų sutrukdyti atsirasti bendrai socialinei tapatybei“, – pabrėžė J. Drury. Pavyzdžiui, būtų nenaudinga suskirstyti minią į religines ar etnines grupes, tikintis, kad bus lengviau jas suvaldyti, nes minios tapatybė iškyla virš kitokio priklausymo. Šios išvados buvo įtraukos į tokių organizacijų kaip Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba reagavimo kritiškomis aplinkybėmis gaires.

Taip pat svarbu suprasti „taisykles“, reglamentuojančias tam tikrą minios rūšį. Pavyzdžiui, pankroko ar metalo muzikos gerbėjų elgesys per koncertus. Ši knibždanti kūnų masė turi savo logiką, nors ji gali būti ir nematoma kitiems. Ta logika apsaugo, kad aistruoliai nebūtų sutrypti.

Bet jei nepatyrusiems saugumo pareigūnams pasirodys, kad toks elgesys yra pavojingas, ir jie pradės naudoti fizinę jėgą, gali būti, kad situacija iš tikrųjų pasidarys pavojinga. Taip nutiko 1989 metais „Hilsborough“ futbolo stadione Šefilde, Jungtinėje Karalystėje, kai 96 žmonės žuvo spūstyje. Kai kurie policininkai ir tvarkos prižiūrėtojai buvo taip susirūpinę dėl galimo chuliganizmo, kad jų veiksmai dar pablogino padėtį.

Psichologiniu požiūriu taip pat svarbu neperdėti minios pavojaus. Kaip aiškino J. Drury, žiniasklaida ir populiarioji kultūra dažnai pernelyg išpučia pavojus, nors tokios nelaimės yra retos. Kad pasakojimas būtų dramatiškesnis, vartojamos, pavyzdžiui, tokios sąvokos kaip „panika“, o ne „staigi evakuacija“, net jei masinė panika yra reta.

Problema ta: jei žmonės įsitikinę, kad kiti minioje panikuos, jie patys labiau linkę į paniką – net ir tada, kai realaus pavojaus nėra.

Išankstinis planas

Kalbant apie konkrečius įvykius ar pastatus, moksliniai tyrimai taip pat padeda rasti būdų, kaip garantuoti minios saugumą. Dažniausiai geriausios priemonės yra pačios netikėčiausios.

Sh. Sharma'os komanda sukaupė gausybę duomenų apie veiksnius, kurie daro įtaką minios elgesiui – nuo vėjo sąlygų iki kultūrinių asmeninės erdvės prioritetų. Naudodami pačių sukurtą minios modeliavimo programą, tyrėjai išbando įvairius scenarijus, kad parodytų, kaip net paprastais būdais – pavyzdžiui, pakeitus išėjimą daugiabučiuose namuose – galima išvengti spūsties.

„Duomenys dažnai paneigia prielaidas“, – sakė Sh. Sharma. Pavyzdžiui, ligoninės darbuotojai gali pranešti, kad viena jų aukšto vieta yra judriausia. Tačiau stebint darbuotojų judėjimą gali būti įrodyta, kad veiklos centras yra kitur. Tai reikštų kitokį erdvės organizavimo būdą.

Kartais rekomendacijos būna dar paprastesnės. Pavyzdžiui, vienoje Niukaslo mokykloje kaskart, kai suskambėdavo skambutis, susidarydavo moksleivių spūstis. Sh. Sharma'os komanda stebėjo, kaip moksleiviai juda koridoriumi keliomis kryptimis. Tyrėjai suprato, kad mokyklos idėja praplėsti koridorių būtų nereikalinga ir brangi. Rekomenduota kur kas paprastesnė išeitis – atsisakyti mokyklos skambučio. Mokytojai užbaigia savo pamokas kelių minučių skirtumu ir nepaleidžia moksleivių tiksliai tuo pačiu metu. Judėjimas koridoriuje iš karto pasidaro sklandus.

Todėl net ir tose vietose, kurių ištekliai riboti, Sh. Sharma'os manymu, galima padėti išvengti minios spūsties keliant tinkamus klausimus. Pavyzdžiui, Mumbajaus geležinkelio stotys visada perpildytos. Užtikrinant, kad būtų dalijamasi teisinga informacija, ir atkreipiant dėmesį, kaip keleiviai nukreipiami prie išvykstančių traukinių, galima padėti išvengti tokių tragedijų kaip 2017 metais Elfinstouno geležinkelio stotyje ant pėsčiųjų tilto, kai žuvo mažiausiai 22 žmonės.

Nepaisant pažangos, padarytos padedant minios valdymo mokslui, vis dar yra galimybių tobulėti. Pavyzdžiui, Kento universiteto psichologės Anne'os Templeton tyrimai atskleidė, kad daugelis minios modeliavimo priemonių neatsižvelgia į minios narių tarpusavio sąveiką. „Fizinė minia“ (iš esmės tik kūnų masė toje pačioje vietoje) turėtų būti modeliuojama kitaip nei „psichologinė minia“ (ji turi bendrą tapatybės jausmą). A. Templeton sakė: „Fundamentiniu judėjimo lygiu psichologinė minia eis lėčiau ir toliau, kad palaikytų glaudžius ryšius su kitais minios nariais.“

Vis sudėtingesnis duomenų modeliavimas gali leisti šiuos sunkiai suprantamus veiksnius įtraukti į planuojamus scenarijus. „Fizinė minia gali tapti psichologine kritinėmis aplinkybėmis, todėl kompiuteriniai modeliai taip pat turėtų būti lankstūs, kad atitiktų grupės tapatybės ir elgesio pokyčius“, – pabrėžė A. Templeton. Pokalbius (ką žmonės sako) galima derinti su jutikliais (ką žmonės daro), kad būtų galima geriau suprasti žmogaus elgesį ir poreikius.

Minia yra stebėtinai sudėtinga. Tačiau yra vis daugiau būdų ją suprasti.