Saulės ciklas net ir dinozaurų laikais buvo toks pat, kaip dabar
Jei pir­mie­ji pri­mi­ty­vūs gy­vū­nai, užuot šliau­žio­ję jū­ros dug­nu, bū­tų ga­mi­nę te­les­ko­pus, jie bū­tų ga­lė­ję iš­vys­ti kai ką įdo­maus – Sau­lės ak­ty­vu­mas di­dė­ja ir ma­žė­ja 11 me­tų cik­lais – vi­sai kaip ir da­bar. Mat mū­sų žvaigž­dė­je toks ra­mus cik­las vyks­ta jau il­giau nei 700 mi­li­jo­nų me­tų.

Saulės ciklą lengviausiai pastebėti iš santykinai tamsių dėmių jos paviršiuje skaičiaus kitimo. Saulės aktyvumo maksimumo metu dėmių daug, o minimumo – labai mažai arba ir visai nėra. Maksimumai ir minimumai keičia vienas kitą 11 metų ciklu, kuris išliko pastovus per visus stebėjimo šimtmečius, išskyrus „didžiuosius minimumus“ per kuriuos ciklas laikinai sustoja.

Geologiniai duomenys liudija, kad šis ciklas buvo stabilus kelis šimtus milijonų metų. Saulės ciklas dinozaurų laikais buvo panašus į vykstantį ir dabar.

Dongjie Tang ir Xiaoying Shi iš Kinijos Geomokslų universiteto Pekine vadovaujami tyrėjai rekonstravo 810–715 milijonų metų amžiaus Saulės ciklus. Tu metu gyvybė Žemėje dar buvo gan primityvi ir sudėtingų gyvūnų veikiausiai nebuvo iš viso. Planeta antrą kartą savo istorijoje rengėsi beveik visa suledėti, ir tapti Sniego gniūžtės Žeme.

Siekdama išsiaiškinti Saulės ciklus, tyrėjų komanda studijavo Kinijos pietuose randamas nuosėdines uolienas, laminitus.

Jie susiformavo ežero dugne. Žiemą upės nešamas dumblas ežero dugną padengdavo plonu sluoksniu. Vasarą nusėdęs kalcitas sudarydavo antrą sluoksnį, kurį uždengdavo rudenį susidarantis dumblių sluoksnis. Procesas vykdavo kasmet, sudarydamas pasikartojančias itin plonų sluoksnių serijas. Kiekviena trijų sluoksnių serija rodė vienus metus.

„Tai galima palyginti su medžio rievėmis,“ sako Adrian Hartley iš Edinburgo universiteto, JK, kuris tyrime nedalyvavo, bet Saulės ciklus laminituose tyrinėjo.

Paskui buvo atidžiai tiriami sluoksniai ir ieškoma jų kitimo tendencijų. Komanda išsiaiškino, kad sluoksnių storis ir cheminė sudėtis kito 11 metų ciklu.

Taip vyko tikriausiai dėl to, kad Saulės ciklai gali šiek tiek keisti orus. Kai Saulės aktyvumas menkas, į Žemės atmosferą patenka daugiau kosminių spindulių, kurie paskatina debesų formavimąsi. Iš debesų daugiau lyja ir upės į to meto ežerus atnešė daugiau nuosėdų.

Šie atradimai dera su kitomis priešistorinių Saulės ciklų studijomis. Netgi kai Žemės klimatas kito drastiškai, kaip, tarkime, Sniego Gniūžtės periodu, Saulė ramiai tęsė savo veiklą lyg niekur nieko.

„Iš esmės, panašu, kad [ciklas] ramiai vyko jau netgi prieš 1,6 mlrd. metų,“ sako Hartley'is. 2003 metais vienas tyrimas pažvelgė į 2,5 milijardų metų praeitį ir aptiko 11 metų ciklus, bet, pažymi, kad „ginčijamasi dėl duomenų patikimumo“.

Dabartinis Saulės ciklas prasidėjo 2008 metais, kai Saulės paviršiuje buvo itin mažai dėmių. Ciklo maksimumas pasiektas 2014 metais, bet jis buvo gan silpnas,– dėmių buvo vos kelios dešimtys. Ciklas turėtų baigtis šiemet. Kai kurie Saulę tyrinėjantys fizikai mano, kad Saulėje prasidės didysis minimumas, kai 11metų ciklas laikinai prislopsta.

Michael Marshall

www.newscientist.com