Robotai žingsniuoja į Kauną
Įmo­nės, no­rė­da­mos bū­ti rin­ko­je kon­ku­ren­cin­gos, pri­vers­tos di­din­ti ir spar­tin­ti ga­my­bą. Vie­na iš­ei­čių – ga­my­bos mo­der­ni­za­vi­mas, au­to­ma­ti­za­vi­mas ar ro­bo­ti­za­vi­mas. Ro­bo­tai, ku­riuos dar ne­se­niai ma­tė­me tik fan­tas­ti­niuo­se fil­muo­se, vis la­biau skver­bia­si į mū­sų gy­ve­ni­mą. Jų jau ga­li­me su­tik­ti ne vien pra­mo­nės įmo­nė­se, dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­gal­bi­nin­kai tal­ki­na ir bui­ty­je.

Ekspertų nuomone, šiandien automatizacija yra tapusi norma, todėl standartiniai sprendimai nesuteiks ilgalaikio pranašumo. Įmonės gali tapti konkurencingesnės investuodamos į būtent jų veiklai pritaikytus robotus.

Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų tenka du robotai, Suomijoje – 30.

Galima tik spėlioti, kaip robotizavimo lygis Lietuvoje atrodo Saudo Arabijos pilietės humanoidės Sofijos „akimis“. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios įmonės „Elinta“ direktorius Vytautas Jokužis pateikė tokią statistiką: Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų tenka du robotai, Suomijoje – 30. Jo vadovaujama bendrovė 2015-aisiais tapo pasaulio robotų gamybos lyderės „Fanuc“ atstove Baltijos šalyse ir dabar diegia juos Lietuvos pramonės įmonėse.

Konstatuojama, kad laikai, kai automatinės mašinos gelbėjo tik sunkiąją pramonę, jau praeityje. Šiandien jas naudoja ir Lietuvoje vyraujančių pramonės šakų atstovai, ir medicinos pramonė, ir plastiko gamybos bei logistikos bendrovės. Robotų pritaikymo spektras plečiasi: jie gali surinkti ar skirstyti krovinius, prekes, pilstyti skysčius į statines, sukrauti jas, pakuoti konditerijos gaminius ir net puošti tortus.

Antroje įmonės "Nordic Idea“ gamykloje planuojama įdarbinti robotus / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pasitelkė rizikos kapitalą

„Pramonės automatizavimas jau vyksta nuo 1960 metų, o štai adaptyvioji robotika palyginti jauna sritis, egzistuoja vos daugiau kaip penkerius metus. Rizikos kapitalas į ją nemažai investavo, ypač Silicio slėnyje. Tačiau Baltijos šalyse tuo metu buvo štilis“, ‑ kalbėjo Kauno rajone, Raudondvaryje, registruotos įmonės „Rubedo sistemos“ direktorius Dainius Karkauskas.

Būtent ši bendrovė Lietuvoje pralaužė ledus į adaptyviosios robotikos projektus, investavo savo ir ES struktūrinių fondų lėšas. „Pamatę, kad šioje srityje viskas labai greitai keičiasi, įtikinome investuoti ir rizikos kapitalo įmonių vadovus“, ‑ pasakojo „Rubedo sistemų“ direktorius. Tai viena pirmųjų Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse robotikos bendrovių, gavusių rizikos kapitalo finansavimą. Ji yra pelniusi apdovanojimą „Žinių ekonomikos įmonės 2016“. „Rubedo sistemos“ tebelyderiauja pritraukiant ir rizikos kapitalo finansavimą.

Ši aukštųjų technologijų bendrovė projektuoja sudėtingus medicinos ir pramonės robotus. Šiuo metu įmonė kuria robotą, kuris ateityje bus pagalbininkas medicinos personalui. Jis galės išvežioti vaistus, išdalyti ir surinkti termometrus, padėti pacientams rasti reikalingus procedūrų kabinetus, nugabenti medicininius reikmenis ir atlikti kitus rutininius darbus, nereikalaujančius nei gebėjimų, nei kvalifikacijos.

Švedijos gamintojai „Rubedo sistemų“ specialistams patikėjo sukurti valdymo technologiją robotui, kuris prižiūrėtų senyvo amžiaus ar ligotus žmones. Įdiegus šią technologiją jis būtų valdomas ne tik nuotoliniu būdu per internetą, bet ir balsu, be to, pats orientuotųsi aplinkoje: atpažintų ir apvažiuotų ne vietoje pastatytą kėdę arba po „kojomis“ pasipainiojusią katę.

„Kadangi „Rubedo sistemos“ orientuojasi į adaptyviąją robotiką, įmonės šūkis yra „Mes išmokome robotus elgtis“. Manome, jog robotas privalo suvokti aplinką, kurioje veikia, ir prisitaikyti prie jos perplanuodamas savo veiksmus“, ‑ aiškino D. Karkauskas.

Spręstų darbo jėgos trūkumo problemą

Kauno rajono Garliavos apylinkių seniūnijoje veikianti ir sparčiai besiplečianti projektinių baldų gamintoja „Nordic Idea“ taip pat ketina pasitelkti robotus. Antrą gamyklą atidariusi bendrovė planuoja, kad jos gamybos pajėgumas padidės 3 kartus. 2016-aisiais įmonėje dirbo 75 žmonės, o šiuo metu ‑ per 170. Jos direktorius Rokas Grauslys tvirtino, kad šiemet, įdiegus pamainas, darbuotojų skaičius turėtų beveik padvigubėti. Jis neslėpė: kurti darbo vietas kone lengviau, negu rasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų.

R. Grauslio nuomone, vienas problemos sprendimo būdų galėtų būti gamybos automatizavimas. „Vienas robotas atlieka vieno ar net dviejų žmonių darbą. Nenaujo aparato kaina gali sudaryti 13‑14 vieno darbuotojo atlyginimų. Taigi po metų ir kelių mėnesių jis jau dirbtų „be atlygio“, ‑ skaičiavo bendrovės „Nordic Idea“ vadovas. Negana to, anot R. Grauslio, robotai neima nedarbingumo pažymėjimų, jų darbo našumui neturi įtakos nei pykčiai šeimoje, nei nuotaikų kaita.

Pagalbininkai buityje

Vienos gražiausių Kauno rajone sodybų savininkai Indrė ir Liudvikas Borisevičiai septynių hektarų valdą prižiūri patys, viską atlieka savo rankomis, padedami dukterų. Arba pasitelkia tokius pagalbininkus, kurie, kaip juokavo Liudvikas, „neprašo užmokesčio, nereikalauja atostogų ir nesiskundžia profsąjungoms“.

Porą hektarų miško Jaučakių kaime prižiūri danieliai, o vandens telkiniu rūpinasi amūrai. „Anksčiau pats vargdavau grėbliu traukdamas iš tvenkinio žoles. Išveždavau jų kelias automobilio priekabas, bet kai vanduo nusistovėdavo, norėdavosi verkti dėl apgailėtinų sunkaus darbo rezultatų. Įleidau 8 amūrus ir problemos nebeliko. Šios žuvys – tvenkinio sanitarės, kaip elniai – miško“, – tikino pašnekovas.

Tuo metu žolę didžiulėje teritorijoje šienauja du robotai. „Kai turi vos kelis arus, žolę gali nors ir žirklėmis karpyti. O mūsų sodyboje tarp pušų nupjauti ją traktoriuku beveik neįmanoma, rankine žoliapjove – labai sunku. Iš pradžių įsigijau vieną robotą, tačiau pamatęs, kad jam ažūrinis takelis į kitą plotą – ne itin įveikiama kliūtis, pernai nusipirkau ir antrą. Jie puikiai atlieka darbą. Tiesa, žolę tenka palikti kiek aukštesnę, nes kankorėžiai gadina peilius“, – pasakojo vyriškis.