Rengiasi misijai į nematomą Mėnulio pusę
Ki­ni­ja pir­ma­die­nį pa­lei­do pa­ly­do­vą, ku­ris su­da­rys są­ly­gas nau­jam mė­nu­lei­giui pa­lai­ky­ti ry­šį su Že­me iš tam­sio­sios Mė­nu­lio pu­sės, kai vė­liau šiais me­tais vyks pre­ce­den­to ne­tu­rin­ti mi­si­ja.

Kaip pranešė Kinijos nacionalinė kosmoso administracija, palydovą „Queqiao“ („Šarkų tiltas“) raketa „Long March-4C“ paryčiais iškėlė iš šalies pietvakariuose esančio Sičango palydovų paleidimo centro. Po 25 min. jis atsiskyrė nuo raketos ir išskleidė Saulės baterijas bei ryšių antenas.

„Šio palydovo paleidimas yra svarbus žingsnis Kinijai, kuri siekia tapti pirmąja šalimi, nusiuntusia zondą nutūpti ir važinėti nematomoje Mėnulio pusėje“, – projekto atstovą citavo oficiali naujienų agentūra „Xinhua“. Palydovas užtikrins kontrolierių Žemėje ryšį su nematoma Mėnulio dalimi, į kurią vėliau šiais metais bus nusiųstas zondas „Chang'e-4“, pavadintas kinų Mėnulio deivės vardu.

„Tamsioji“ Mėnulio pusė nėra matoma iš Žemės. Nors pirmos tos srities nuotraukos pasirodė dar 1959 metais, ji niekada nebuvo tyrinėjama tiesiogiai.

„Mėnuleigis „Chang'e-4“ bus nusiųstas į Aitkeno baseiną Mėnulio pietų ašigalio rajone“, – nurodė „Xinhua“. Tai jai antras Mėnulyje nusileidęs kinų zondas po mėnuleigio „Yutu“ („Nefrito Triušis“) misijos 2013 metais.

Iš pradžių „Yutu“ misija atrodė nesėkminga – mėnuleigis liovėsi siuntęs signalus į Žemę. Tačiau paskui jis atsigavo ir dvejus metus bei septynis mėnesius – gerokai ilgiau, nei planuota, – tyrinėjo Mėnulio paviršių.

Kinijos nacionalinė kosmoso administracija kitais metais ketina siųsti dar vieną mėnuleigį „Chang'e-5“. Jis turėtų paimti ir pargabenti į Žemę mėginių.

Kinija kariškių valdomai kosmoso programai skiria milijardus. Šalis tikisi iki 2022 metų turėti gyvenamą kosmoso stotį, be to, netolimoje ateityje nori nusiųsti į Mėnulį žmonių.