Puikus pavyzdys, kaip atsikratyti priklausomybės nuo iškastinio kuro
Žvel­giant is­to­riš­kai, Mau­ri­ci­jus tu­ri ma­žai vie­ti­nių iš­tek­lių ir dau­giau­siai ša­lies ener­ge­ti­ka yra pri­klau­so­ma nuo im­por­tuo­ja­mos naf­tos. Ji yra nau­do­ja­ma elek­tros ga­my­bai, ta­čiau ši ma­ža ša­lis-sa­la nu­spren­dė, kad to­kią pa­dė­tį me­tas keis­ti.

Kaip praneša „Phys.org“, Mauricijus valdžia jau dabar pradeda ruoštis galimiems ateities energijos trūkumams bei dėl to kilsiantiems iššūkiams.

Jie investuoja į saulės, vėjo ir hidroenergiją bei į finansiškai atsiperkančius žemės ūkio pasėlius. Taip, Mauricijus investuoja į cukranendrių laukų plėtrą ir jau dabar užauginama tiek biomasės, kad ji užtikrina net 14 proc. salos energijos poreikio.

Mauricijus pasigamina energiją, degindamas medžiagą, vadinamą „bagaze“ (angl. bagasse). Tai yra cukranendrių likučiai, kurie lieka po to, kai iš cukranendrių yra ištraukiamos jų sultys – kitaip tariant tai, kas lieka po cukranendrių perdirbimo.

Įdomu ir tai, kad energijos gamybos metu generuojamos CO2 dujos yra sugaunamos ir „panaudojamos, pridedant gaiviesiems gėrimams burbuliukų“.

Mokslininkai jau yra ir anksčiau paskelbę, kad „bagazė“ yra perspektyvi gamybinė medžiaga, tačiau Mauricijus rodo, kad tai gali būti labai ekonomiškai naudingas energijos šaltinis visai šaliai, net jei tai ir sudarys keblumų kitų atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai.

Tokios Mauricijaus energetikos naujovės galėtų būti geras ir užkrečiantis pavyzdys kitoms šalims, kurios yra priklausomos nuo iškastinio kuro. Tokia priklausomybė daro ne tik žalą aplinkai – dėl išmetamų teršalų kiekio – tačiau ir grasina visai šalies ekonomikai. Juk staigiai pakilusios naftos kainos Mauricijuje ir kitoje, energetiškai nuo vieno šaltinio priklausomoje šalyje, sukeltų sunkiai įsivaizduojamą ekonominę krizę.

„Vyriausybės tikslas yra iki 2025-ųjų metų padidinti atsinaujinančios energijos dalį visoje energetikos sistemoje ir pasiekti, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 35 proc.“ – sakė Mauricijaus ministro pirmininko pavaduotojas ir energetikos ministras Ivan’as Collendavello. „35 proc. ne taip jau toli – kitais metais turėsime 11 saulės parkų ir bent du vėjo jėgainių parkus.“