Profesorius iš Vienos: „Širdimi esu lietuvis, toks ir liksiu“
Ne­rvai kaip elek­tros ka­be­liai per­duo­da įvai­rią in­for­ma­ci­ją mū­sų or­ga­niz­me. Ati­tin­ka­mai sti­mu­liuo­jant, pa­vyz­džiui, kla­jok­lį ne­rvą prie au­sies, ga­li­ma iš­va­duo­ti žmo­nes iš lė­ti­nių skaus­mų, mal­šin­ti už­de­gi­mus, pa­dė­ti už­gy­ti žaiz­doms ar net iš­gel­bė­ti ko­jas nuo am­pu­ta­ci­jos, kai su­trin­ka pe­ri­fe­ri­nė krau­jo­ta­ka.

„Stimuliuojame autonominę nervų sistemą, kuri yra atsakinga už žmogaus kūno regeneraciją, neša sensorinę informaciją į smegenis. Mes nesprendžiame terapinės problemos, leidžiame pačioms smegenims ją spręsti“, – sakė „Lietuvos žinioms“ Vienos technikos universiteto profesorius dr. Eugenijus Kaniušas.

Pasak mokslininko, mūsų smegenys taip sutvarkytos: jei nėra sensorinės informacijos, jos nieko nedaro. Taip dažnai būna, kai, pavyzdžiui, žmogus turi negyjančią žaizdą, o smegenys net nežino, kad ji yra, nes jutiminės nervų šaknelės yra degeneravusios, todėl nevyksta jokie gijimo procesai. Reikia kito jutiminio impulso į smegenis, kad jos mobilizuotų savo regeneracines jėgas problemai spręsti.

Prof. E. Kaniušas – Vienos technikos universiteto Elektrodinamikos, mikrobangų ir schemų inžinerijos instituto direktorius, Vienos medicinos ir Vienos technikos universitetų startuolio „SzeleSTIM“ techninis vadovas, trijų didelių monografijų apie biomedicininius signalus ir jutiklius autorius bei dar penkių knygų bendraautoris. Neseniai Vilniuje vykusioje „Life Sciences Baltics“ konferencijoje mokslininkas skaitė pranešimą, kaip sujungti terapiją ir diagnostiką siekiant personalizuoti gydymą. Matuojant įvairius fiziologinius parametrus gauti grįžtamąjį ryšį ir gydyti atsižvelgiant į žmogaus būklę. Už šį atradimą prof. E. Kaniušas 2017 metais įvertintas Vienos pramonės asociacijos premija.

Pirmasis pasaulyje – lietuvis

Jau 25 metus Vienoje gyvenantis prof. E. Kaniušas gimtojoje šalyje tapo plačiau žinomas prieš ketverius metus, kai daug prisidėjo, kad tautiečiui Martynui Giruliui Austrijoje būtų pritaikyta bioninė ranka. Protezas, kainavęs apie 80 tūkst. eurų, pirmiausia buvo apmokėtas iš Austrijos ligonių kasų, tik vėliau pinigai atėjo iš Lietuvos. Operavo geras mokslininko pažįstamas prof. Oskaras Aszmannas iš Vienos medicinos universiteto.

M. Girulis – pirmasis pasaulyje žmogus, kuriam bioninė ranka pritaikyta vietoj nuo gimimo nevaldomos rankos. Kai žmogus per nelaimingą atsitikimą ar dėl ligos praranda funkcionalią ranką, smegenys jau žino, kaip valdyti ir bioninę ranką. Šiuo atveju smegenys to nežinojo ir buvo neaišku, ar sugebės. Todėl reikėjo ir treniruočių su bionine ranka dar iki operacijos, ir atlikti kelias parengiamąsias operacijas, kad paruoštų raumenis valdyti protezą.

Prof. E. Kaniušas iki šiol koordinuoja informacinius srautus tarp Vienos medicinos universiteto, prof. O. Aszmanno grupės, protezą pagaminusios ir prižiūrinčios Otto Bocko įmonės, Austrijos-Lietuvos draugijos ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, siekdamas užtikrinti M. Girulio protezo sėkmingą finansavimą ir jo ilgalaikę techninę priežiūrą.

Tarp technikos ir medicinos

„Kai baigiau mokyklą, turėjau apsispręsti: ar tapti mediku, ar techniku, nes abu dalykai labai domino. Taip susiklostė, kad tapau techniku, ir dabar esu laimingas, kad galiu dirbti abiejose srityse“, – sakė prof. E. Kaniušas.

Iš Šiaulių kilęs mokslininkas 1993 metais išvyko studijuoti Vienos technikos universitete. Įstoti nebuvo sunku, nes turėjo pačius geriausius pažymius, be to, dvejus metus studijavo elektrotechniką Kauno technologijos universiteto (KTU) Šiaulių politechnikos fakultete.

Prof. Eugenijus Kaniušas su savo doktorantais Florianu Thürku ir Stefanu Kampuschu./Asmeninio archyvo nuotraukos

„Papuoliau tikrai į geras rankas. Elektrotechnikos specialybė – viena sunkiausių Vienos technikos universitete ir turi labai gerą vardą. Specialistai tiesiog graibstomi, – pasakojo prof. E. Kaniušas. – Tada dar nebuvo biomedicinos inžinerijos krypties, tik specializacija. Po daugelio metų nusprendėme universiteto lygiu tokias studijas sukurti. Pastaruosius penkerius ar šešerius metus joms vadovauju. Pastatėme biomedicinos inžineriją ant solidaus pagrindo, kad studentai gautų reikalingų žinių ir patirties.“

Elektrotechnikos inžinierius 2001 metais tapo technikos mokslų daktaru, o 2006 metais įgijo habilitaciją bioelektroninės inžinerijos srityje. Beveik prieš dešimt metų mokslininkas pradėjo bendradarbiauti su dr. Jozsefu Constantinu Szelesu, iš Vengrijos kilusiu chirurgu, sukūrusiu klajoklio nervo stimuliacijos ausyje technologiją. Vienos medicinos universiteto tyrėjams reikėjo pagrįsti terapinį technologijos poveikį fiziologinių parametrų matavimais. Prof. E. Kaniušo sukurta technika leido be papildomų jutiklių registruoti sensorinę informaciją ir kur kas efektyviau stimuliuoti nervą. Žengtas didžiulis žingsnis įtvirtinant individualizuotą terapiją.

„Kai geriate piliules nuo skausmo, nelabai žinote, kiek jų dar reikia, o mes objektyviai išmatuojame ir atsižvelgdami į duomenis skiriame elektrinę piliulę.“

Elektrinės piliulės

„Kai geriate piliules nuo skausmo, nelabai žinote, kiek jų dar reikia, o mes objektyviai išmatuojame ir atsižvelgdami į duomenis skiriame elektrinę piliulę. Einame tolyn nuo chemijos prie elektrinio gydymo, kuris praktiškai neturi šalutinio poveikio“, – aiškino tyrėjas.

Gydymas ilgalaikis, mažiausiai septynias dienas stimuliuojamas visas organizmas, kad regeneruotų save. Kaip pasakojo prof. E. Kaniušas, ateina pacientų, kurių žaizdos negyja kelerius metus. Taikant klajoklio nervo stimuliacijos technologiją ir derinant ją su vietine terapija vaistais, žaizdos pasidaro aktyvios. Metų metus nekraujavusios, staiga pradeda kraujuoti, nes stimuliacija pagerina periferinę kraujotaką. O kraujavimas reikalingas, kad žaizda pradėtų valytis. Kuo geresnė kraujotaka, tuo daugiau deguonies prinešama į žaizdą ir sudaromos sąlygos jai gyti.

Mokslininkas juokavo: "Australijos papūgėlės rado puikią vietą nutūpti."

Nepriklausomų ekspertų vertinimu, šis sisteminis gydymo metodas yra dešimteriopai ar net šimteriopai veiksmingesnis už klasikinę terapiją vaistais. Jis jau taikomas iš dalies Vienoje. Tyrėjų partneriai – didžiausia privati Austrijos ligoninė sostinėje. Patentuotai technologijai taikyti sukurtas ir prietaisas – aurikuliarinio klajoklio nervo stimuliatorius. Startuolis „SzeleSTIM“ jį dabar sertifikuoja. Vėliau bus siekiama, kad prietaisą apmokėtų ligonių kasos ir jį būtų galima laisvai naudoti ligoninėse.

Aurikuliarinio klajoklio nervo stimuliatorių išbandė ir pats prof. E. Kaniušas. Kai mokslininkui buvo operuotas kelis, jis nevartojo jokių skausmą malšinančių medikamentų.

Neseniai baigtas ketverių su puse metų Europos Sąjungos (ES) projektas, kurio viena pagrindinių temų buvo klajoklio nervo stimuliacija. Sukurtas tinklas, jungiantis aštuonias Europos šalis, 16 įvairių mokslo institucijų, padedančių technologiją validuoti, optimizuoti, diegti.

Prof. E. Kaniušo su kolegomis sukurtos elektrinės piliulės malšinti lėtiniams skausmams bei žaizdoms gydyti jau yra diegiamos ir Lietuvoje. Vienoje parengti specialistai, kaip naudotis inovatyvia technologija.

„Lietuvai daugiau galiu duoti būdamas ten. Man tie virtualūs tiltai beveik svarbesni ir daug daugiau jų galiu pastatyti.“

Sujungiant terapiją ir diagnostiką

Per kitą įdomų biomedicininės technikos srities projektą prof. E. Kaniušo komanda bando neinvaziniu būdu ir be jokių radiacinių spindulių pažvelgti į organizmo vidų. Kaip funkcionuoja plaučiai, kiek išsipučia įkvepiant ir susitraukia iškvepiant, ar yra simetrija. Projekto tikslas – nustatyti dirbtinio kvėpavimo parametrus remiantis elektrinio impedanso tomogramos rezultatais. Aplink krūtinę uždedami elektrodai, leidžiama tam tikra srovė ir matuojami įtampos pokyčiai. Iš gaunamų rezultatų galima rekonstruoti, kas dedasi viduje.

„Vėl šnekame apie teranostiką, kai sujungiama terapija ir diagnostika, – pabrėžė tyrėjas. – Iki šiol medikai neturi tokio greitai reaguojančio metodo, kuris leistų spręsti apie paciento kvėpavimą, pavyzdžiui, atliekant operaciją ir po jos, kai dirbtinis kvėpavimas paliekamas savaitę ar mėnesį, nes yra daugybė sutrikimų, ypač susijusių su plaučių degeneracija. Tai labai apsunkina organizmą. Todėl turi būti nustatyti tokie dirbtinio kvėpavimo parametrai, kad žmogui būtų pakenkta kuo mažiau.“

Prancūzijos kalnuose su dukra Ula ir sūnumi Roku.

Neseniai prof. E. Kaniušas įregistravo patentą, kaip iš apnėjos (pasikartojančių kvėpavimo pauzių miegant) nustatyti, ar žmogus pakankamai fiziškai pasirengęs operacijai. Kuo silpnesnis pacientas, tuo didesnė rizika, kad jis gali patirti infarktą ir turės daugiau kardiovaskulinių problemų. Šį patentą labai suinteresuota perimti kompanija „Phillips“.

Dar vienas projektas skirtas matuoti įvairius fiziologinius parametrus ir stebėti, kaip jie kinta per operaciją. Pagal tai sprendžiama, kiek žmogus dar turi rezervo, kad rizika nebūtų per didelė, ir anesteziologas galėtų atitinkamai reaguoti.

Ne tik virtualūs tiltai

Mokslinis darbas, dėstymas, knygų rašymas (monografijos „Biomedical signals and sensors“ įeina į privalomąją biomedicinos studentų literatūrą), darbas įmonėje „SzeleSTIM“ ir vadovavimas institutui – daugybė pareigų. Tačiau prof. E. Kaniušas patikino, kad niekada nemano, kad bus sunku, ir dažnai savo darbą lygina su pomėgiu. Kartu su savo komanda, biomedicininių jutiklių tyrimų grupe, patys susigalvoja projektus. Tai, pasak mokslininko, labai palaiko, nes iš jokio darbuotojo neįmanoma pareikalauti tiek, kiek jis gali sukurti savo iniciatyva.

Prof. E. Kaniušas daug bendradarbiauja su kolegomis Lietuvoje. Pirmieji bendri darbai buvo su tyrėjais iš tuometinio Kauno medicinos universiteto (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – LSMU) Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Palangoje. Nuo pat 2000 metų, kai rašė daktaro disertaciją, skirtą miego kokybės ir apnėjos tyrimams, ir vėliau, kai vykdė du plačios apimties ES finansuojamus projektus, per kuriuos kūrė naujos kartos jutiklius odos dinaminėms deformacijoms registruoti. Iš jų galima pasakyti, koks yra širdies darbas, kvėpavimas, kraujospūdis.

Kuriant inovatyvų klajoklio nervo stimuliacijos prietaisą, mažinantį skausmus ir gerinantį miego kokybę, bendradarbiauta su Klaipėdos universitetu (KU) bei Klaipėdos universitetine ligonine. Vienos technikos universiteto ir KU bendradarbiavimas tęsiasi plataus ES projekto kontekste, tiriant elektromagnetinių laukų pritaikymą diagnostikai ir terapijai.Produktyvus bendradarbiavimas ir su KTU: šiuo metu kuriamas bendras narų (apnėjos) stebėsenos prietaisas bei planuojami tiriamieji klajoklio nervo stimuliacijos projektai.

Prof. E. Kaniušo laboratorijoje biomedicininės inžinerijos studentai eksperimentuoja su bionine ranka.

Tačiau vykdomi ne tik bendri projektai. Drauge su kolegomis iš Lietuvos parašyti 36 moksliniai straipsniai. Jie sudaro 30 proc. visų prof. E. Kaniušo paskelbtų publikacijų. Mokslininkas taip pat kuruoja ir „Erasmus+“ programos sutartis tarp Vienos technikos universiteto ir KU, LSMU, KTU. Pats skaito paskaitas Lietuvos universitetuose, kviečiamas recenzuoti mokslinius darbus, atvyksta į konferencijas Lietuvoje, kolegas iš Lietuvos kviečia skaityti pranešimus savo rengiamose konferencijose.

„Širdimi esu lietuvis, toks ir liksiu. Buvo metas, kai jau norėjau grįžti, ir to, ką dabar darau, specialiai nesiekiau. Visos tos pozicijos, pareigos pačios pas mane atėjo. Gyvenimas siūlo galimybes ir turi žiūrėti, kur tavo geriausias kelias. Manau, ir Lietuvai daugiau galiu duoti ten būdamas. Man tie virtualūs tiltai beveik svarbesni ir daug daugiau jų galiu pastatyti. Lietuvos žmonės išsilavinę, inovatyvūs, darbštūs, ir projektai, temos dėl to tik laimi“, – kalbėjo 46 metų šiaulietis.

Prof. E. Kaniušo žmona Raminta dirba Lietuvos ambasadoje Austrijoje. Sūnus Rokas studijuoja geografiją Vienos universitete. Dukra Ula dar moksleivė, planuoja studijuoti mediciną. Abu gerai moka lietuviškai, nes namie kalbama tik lietuviškai.

„Anksčiau grįždavau į Lietuvą 80 proc. asmeniniais reikalais, dabar atvirkščiai – 80 proc. darbiniais reikalais, – juokėsi prof. E. Kaniušas. – Grįžtu į Šiaulius (ten gyvena mama), jaučiuosi kaip namie, grįžtu į Vieną – taip pat jaučiuosi kaip namie. Negaliu lyginti ar vertinti. Kaip meilės. Žmogus turi gerai jaustis. Tai yra svarbiausia.“