Prie Mėnulio ašigalių tikrai yra ledo
Šią sa­vai­tę moks­li­nin­kai pir­mą­kart pa­tvir­ti­no už­ša­lu­sio van­dens eg­zis­ta­vi­mą Mė­nu­lio pa­vir­šiu­je. Šis at­ra­di­mas ga­li ka­da nors su­da­ry­ti są­ly­gas ten gy­ven­ti žmo­nėms.

Jau ne vienus metus skelbiama, kad Mėnulyje aptinkama ledo pėdsakų, bet ankstesni stebėjimai galėjo būti aiškinami kitokiomis priežastimis – pavyzdžiui, neįprastai šviesą atspindinčių uolienų buvimu. „Tai pirmas kartas, kai mokslininkai turi neabejotinų vandens ledo egzistavimo paviršiuje įrodymų“, – sakė Havajų geofizikos ir planetologijos instituto darbuotojas Shuai Li.

Ledas daugiausia slūgso visuomet šešėlyje esančiose srityse – Mėnulio krateriuose prie jo ašigalių. Užšalusio vandens aptikta prietaisais, sumontuotais 2008 metais paleistame Indijos kosmoso tyrimų organizacijos orbitiniame zonde „Chandrayaan 1“. Mokslininkai, naudodamiesi šiame aparate sumontuotu spektrometru „Moon Mineralogy Mapper“, nustatė tris cheminius pėdsakus, įrodančius, kad Mėnulio paviršiuje esama vandens ledo.

Kaip teigė Shuai Li, temperatūra tose Žemės palydovo vietose niekada nebūna aukštesnė kaip minus 157 laipsniai Celsijaus. Vis dėlto kol kas neaišku, kokios yra šios paviršinio ledo atsargos, nes orbitinio zondo prietaisai gali aptikti užšalusį vandenį ne didesniame kaip kelių milimetrų gylyje. Anot mokslininko, geriausias būdas daugiau sužinoti apie Mėnulio ledo išteklius ir galimybes juos panaudoti – pasiųsti mėnuleigį ašigalių sritims tirti.

Jeigu ledo ten yra daug, šis vanduo gali būti naudojamas kaip ištekliai ateities ekspedicijoms tyrinėti Mėnulį ar net likti šiame Žemės palydove. JAV kosmoso agentūra artimiausiais metais siekia vėl nuskraidinti į Mėnulį žmonių. Tokios misijos būtų pirmosios nuo „Apollo“ įgulų išsilaipinimo mūsų planetos palydove septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečiais.