Po Bristolio universiteto – mokslininko keliu Lietuvoje
Šva­rūs mies­tai, pa­do­rūs at­ly­gi­ni­mai ir as­me­ni­nės, o ne pri­vers­ti­nės prie­žas­tys iš­vyk­ti sve­tur – su to­kia Lie­tu­vos at­ei­ti­mi sa­ve sie­ja 26 me­tų dr. Ig­nas Ne­vins­kas, po stu­di­jų Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je grį­žęs dirb­ti gim­ti­nė­je.

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtinis Bristolio universitete baigė elektros ir elektronikos inžinerijos magistrantūrą. Pernai gruodį Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) Vilniuje apgynė per trejus metus parengtą daktaro disertaciją.

FTMC Optoelektronikos skyriaus mokslininkai, vadovaujami prof. Arūno Krotkaus, yra terahercinių komponentų bismidų pagrindu lyderiai pasaulyje. Jau ne vienus metus lietuvių studentų iš Anglijos grįžta į Lietuvą FTMC Optoelektronikos skyriuje atlikti vasaros praktikos. Kai kurie taip pat ketina čia tęsti doktoratūros studijas.

Siūbuojanti elektronų jūra

Dr. I. Nevinskas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad pamėgti elektrą padėjo tėtis, autoelektrikas, todėl baigęs mokyklą norėjo studijuoti elektros ir elektronikos inžineriją. Pagal reitingus atsirinko geriausius pasaulio universitetus, kuriuose galėtų įgyti šią specialybę. Išvyko studijuoti į Bristolio universitetą – vieną geriausių Anglijoje ir pasauliniame reitinge patenkantį į geriausiųjų penkiasdešimtuką.

Po ketverių studijų metų apgintas magistro laipsnis. Magistro darbas, pasak jaunojo mokslininko, buvo susijęs su įdomiais šviesos reiškiniais, kurie ir buvo kertinis akmuo gilinant žinias apie pačią šviesą.

„Tolesnėje ateityje mano magistro tema – paviršiniai plazmonai – įžengs tiek į lazerių, tiek į saulės elementų, mikroskopų, kamerų ir kitas optikos bei elektronikos sritis, – įsitikinęs tyrėjas. – Pavyzdžiui, lokalizuotų paviršinių plazmonų poliaritonų esminis principas toks: į tauraus metalo nanodalelę trinktelėjus šviesa, joje pradeda siūbuoti elektronų jūra.

Siūbuojantys elektronai spinduliuoja šviesą, kuri yra ypač intensyvi ir labai koncentruota prie pat nanodalelės paviršiaus.

Taigi tais poliaritonais galima suspausti šviesą į mažus tūrius, o tai turi daugybę privalumų, susijusių su mažais ir galingais objektyvais (tikras rojus fotografams), ryškiais mikroskopų vaizdais, medžiagų apdorojimu šviesa, didesniu netiesinių optinių efektų našumu lazerių pramonei, atsinaujinančiais energijos šaltiniais – saulės moduliais.“

Komplimentai lietuviškiems lazeriams

Apie terahercinę spinduliuotę, dabartinę tyrimų sritį, dr. I. Nevinskas išgirdo tik atėjęs į FTMC Optoelektronikos skyrių. Tačiau magistro tyrimų tęstinumas išliko. O požiūris į darbą per fizikos prizmę iš elektros inžinerijos srities atėjusiam tyrėjui gerokai praplėtė akiratį ir pačios elektros, jos prigimties požiūriu.

Su broliu Tadu prie Bristolio universiteto po diplomų teikimo ceremonijos.Asmeninio archyvo nuotrauka

„Paimk elektroną, įgreitink jį, ir gims šviesa. Greitinsi lėčiau, gausi radijo bangas. Tai ir mobilusis ryšys, televizija, internetas. Greitinsi greičiau, gausi raudoną, žalią ir mėlyną šviesas. Greitinsi dar greičiau, gausi rentgeno spinduliuotę ir matysi kiaurai žmones“, – vardijo jaunasis mokslininkas.

FTMC Optoelektronikos skyriuje tiriama terahercinė spinduliuotė, jos generavimo ir detektavimo mechanizmai bei metodai. Ieškoma naujų medžiagų, pasižyminčių charakteristikomis, reikalingomis šiai spinduliuotei valdyti.

„Terahercinę spinduliuotę – tam tikros rūšies elektromagnetines bangas – sudėtinga išgauti šiandieninėmis technologijomis. Elektros prietaisai, tranzistoriai yra nuostolingi ir per lėti, o optinių šuolių metodu teraherciniai prietaisai kambario temperatūroje neveikia, – aiškino dr. I. Nevinskas. –

Su kolega dr. Vaidu Pačebutu (kairėje) ir vadovu prof. Arūnu Krotkumi dalyvaujant Marie Curie projekto konferencijoje Maroke.Asmeninio archyvo nuotrauka

Mūsų metodas terahercinei spinduliuotei generuoti yra puslaidininkinio kristalo apšvietimas labai trumpu lazerio impulsu. Kristale esantys elektronai sugeria šį trumpą lazerio impulsą, įgauna palyginti daug kinetinės energijos ir staigiai suvirpa. Dėl tokio neįprastai greito elektronų sujudėjimo atsiranda terahercinė spinduliuotė. Paprastai tariant, reikia tokios medžiagos, kurioje elektronai, sugėrę labai trumpą lazerio impulsą, būtų greiti.“

Važinėdamas į tarptautines konferencijas tyrėjas pats įsitikino, kokia išplėtota yra lietuviškų lazerių pramonė, konkuruojanti pasaulio mastu. Užtenka pasakyti, kad esi iš Lietuvos, iš karto pasipila komplimentai lietuviškiems lazeriams.

Kas nuo tavęs priklauso

„Jaunam žmogui labai gera patirtis būti išmestam į nežinomus vandenis. Smagu, įdomu, kitokie žmonės, kitoks mentalitetas, – studijas daugiakultūriame Bristolyje prisiminė pašnekovas. – Išmoksti vieną svarbiausių, mano manymu, gyvenimo pamokų – prisitaikyti. Gyvenimas suksis, būsi tu jame ar ne. Yra veiksnių, kurie nuo tavęs nepriklauso. Kas belieka – keisti požiūrį, keisti dalykus, kurie priklauso nuo tavęs.“

„Lietuvoje žmogus, nesiblaškydamas tarp darbo ir studijų, visu etatu, pradeda dirbti ir užsidirbti savo pragyvenimui būdamas 24 metų, taigi tiek metų sėdi tėvams ant sprando.“

Būdamas ilgesnį laiką toli nuo gimtinės lietuvis apgalvojo nemažai dalykų, apie kuriuos, gyvendamas Lietuvoje, net nesusimąstė. Pavyzdžiui, kiek visko davė tėvai. Pradėjo vertinti tiek tokius žemiškus dalykus, kad mama apskalbdavo, tėtis finansuodavo, tiek moralinį palaikymą. Svetimoje vietoje turėjo tapti visiškai savarankiškas.

Koperniko muziejuje Varšuvoje. Asmeninio archyvo nuotrauka

„O studijos – kaip studijos. Jei pats nesimokysi, niekas į galvą ir neįkiš“, – juokavo Bristolio universiteto absolventas.

Virtualiai neperduodama užduotis

Tarp labiausiai įstrigusių skirtumų studijuojant svetur dr. I. Nevinskas pirmiausia paminėjo, kad Anglijoje studentai nėra apkraunami pasirinktos mokslo krypties negilinančiais moduliais. Tarkim, jo brolis Tadas, Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuojantis elektronikos inžineriją, turi atsiskaityti ir už tokius modulius kaip etika, filosofija, teisė, vadyba, ekonomika, specialybės kalbos kultūra.

O tai suryja daug laiko. Pasak pašnekovo, universitetas nori parengti aristokratišką visų galų meistrą. Tačiau dėl bendro išsilavinimo užtektų paskaitų, už kurias nereikėtų atsiskaityti. Studentas turėtų daugiau laisvo laiko ir pats spręstų, ar jam skaityti filosofijos pradmenis.

„Kitas esminis skirtumas – Anglijoje magistro laipsnį gauni per ketverius, o Lietuvoje – per šešerius metus, – lygino Bristolio universiteto absolventas, – Taip išeina, kad Lietuvoje žmogus, nesiblaškydamas tarp darbo ir studijų, visu etatu, pradeda dirbti ir užsidirbti savo pragyvenimui būdamas 24 metų. Kitaip tariant, tiek metų sėdi tėvams ant sprando.“

Prie Marie Sklodowskos-Curie statulos Varšuvoje.Asmeninio archyvo nuotrauka

Per ilgas studijų laikas, dr. I. Nevinsko manymu, žudo ir norą būti savarankišku darbininku, nes studijuojant užduotys pateikiamos ant lėkštutės. Prie to galima priprasti.

„Dar vienas skirtumas – pateikiama per daug informacijos, per daug detalių. Brolis pirmame kurse buvo mokomas dalykų, kurių mane mokė paskutiniame, – sakė pašnekovas. – Gerame universitete turėtų būti daugiau esmės. Šiais laikais juk viską galima pasitikrinti internete.

Net ištisus kursus išklausyti virtualiai. Tačiau realios paskaitos iš mados neišeina, nes dėstytojas privalo atlikti vieną labai svarbią užduotį, kurios virtualiai neperduosi. Įkvėpti žmogų, sužadinti jo norą gilintis pačiam.“

Kai projektų netrūksta

Jau dirbdamas FTMC Optoelektronikos skyriuje dr. I. Nevinskas suprato, kiek daug reiškia geras vadovas ir draugiškas kolektyvas. Jie užvedė ant mokslininko kelio, padėjo atlikti tyrimus. Jaunasis tyrėjas jau yra kelių rimtų mokslinių straipsnių bendraautoris.

Islandijoje prie geizerio su kolegomis iš Marie Curie projekto per ataskaitinę konferenciją.Asmeninio archyvo nuotrauka

„Mokslinės įrangos, bent FTMC, yra užtektinai ir darbo sąlygos geros. Esminė problema, galinti sutrukdyti jaunam mokslininkui pasilikti lietuviškame moksle, yra finansavimas, nes užsienietiški ar verslo įmonių atlyginimai gundo. Jei neturi projektų – prasti reikalai. Gerai, kad mūsų laboratorijai projektų netrūksta“, – pasakojo tyrėjas.

Pasak jo, Lietuvos valdžiai būtina atkreipti dėmesį į mokslininkus ir daugiau investuoti į mokslą, nes vienintelis būdas prasigyventi šaliai, neturinčiai nei naudingųjų iškasenų, nei pasaulio stebuklų, yra inovacijos.

Iš laboratorijos – į gimnastikos salę

Mokslininko toks darbas – ištisas dienas praleidžia prie kompiuterio ar laboratorijoje. Grįžęs namo dar ką nors skaito – vėl protinis darbas.

„Kitokio produktyvaus laiko kaip ir nebūna. Jei nesportuočiau, liktų tik stimuliavimas intelektualiai, – prisipažino dr. I. Nevinskas. – Reikia rūpintis savo kūnu. Sportas prisideda ir prie protinių rezultatų. Kai nesportavau, ir streso buvo daugiau.“

Dar mokykloje marijampolietis dešimt metų lankė plaukimo treniruotes. Dabar pasirinko gimnastiką, pasak mokslininko, – optimalų sportą, nes lavėja ir jėga, ir lankstumas, ir vikrumas.Turi ilgalaikių tikslų – padaryti sudėtingus gimnastikos pratimus ant žiedų, skersinio ir lygiagrečių. Dr. I. Nevinską taip pat žavi tekvondo kovos menas. Nori vėl pradėti lankyti Lotynų Amerikos šokius.