Paralelinėse visatose gali egzistuoti ateiviai
Jei at­ei­vių pa­ieš­ka mū­sų vi­sa­to­je pa­si­ro­dy­tų ne­vai­sin­ga, žvilgs­nį de­rė­tų nu­kreip­ti į kai­my­ni­nes vi­sa­tas, ra­šo­ma li­ves­cien­ce.com.

Pasak kelių naujų Karališkos astronominės bendruomenės žurnale publikuotų tyrimų rezultatų, egzistuoja nemenkas šansas, kad paralelinėse visatose egzistuoja gyvybę talpinančios planetos – net jei tos visatos yra plešiamos tamsiosios energijos.

Gera žinia – net visatose, kuriose tamsiosios energijos kiekis viršija mūsų visatos tamsiosios energijos kiekį, gyvybė rado būdų tarpti.

Idėja, kad mūsų visata tėra viena iš daugelio, galbūt netgi begalybės kitų visatų, yra vadinama multivisatos teorija. Anksčiau mokslininkai manė, kad net jei paralelinės visatos ir egzistuoja, tam, kad jose atsirastų gyvybė, žvaigždės ir galaktikos, jos turėtų susikursi pagal griežtą taisyklę.

Mokslininkai pasinaudojo įspūdinga kompiuterine simuliacija, kad sumodeliuotų skirtingas visatas su skirtingomis startinėmis pozicijomis. Suvokta, kad sąlygų spektras gyvybei kurtis gali būti kur kas platesnis, nei manyta iki šiol. Ypatingai – kalbant apie tamsiąją energiją.

Tamsioji energija

Tamsioji energija yra paslaptinga, nematoma jėga, kuri, kaip manoma, egzistuoja tuščiose mūsų visatos erdvėse. Galima apie ją galvoti kaip didįjį gravitacijos priešą: kol gravitacija materiją traukia, tamsioji energija ją bloškia šalin – ir šitą kosminį karą tamsioji energija meistriškai laimi.

Dėka nuolatinio, nematomo tamsiosios energijos postūmio mūsų visata ne vien plečiasi – su kiekviena diena tos plėtros tempas darosi vis greitesnis ir greitesnis. Manoma, kad visatoje atsirandant vis daugiau tuščios vietos, randasi vis daugiau tamsiosios energijos jai užpildyti (tamsioji energija nėra tamsioji materija, nematoma materijos forma, kurią manoma esant atsakinga už kai kuriuos labai keistus gravitacijos fenomenus visame kosmose).

Mokslininkai tiksliai nežino, kas yra tamsioji energija ar kaip ji veikia. Kai kurie galvoja, kad tai yra būdinga kosmoso nuosavybė – tai, ką Einšteinas vadino kosmologine konstanta. Kiti priskiria ją kvintesencija vadinamai fundamentaliai jėgai, egzistuojančiai su savo pačios dinamikos taisyklėmis. Dar kiti iš viso abejoja jos egzistavimu. Tačiau kad ir kas tai bebūtų, visi gali sutikti, kad to kažko yra velniškai daug: pasak geriausių ir išsamiausių šiuo metu egzistuojančių skaičiavimų, beveik 70 procentų mūsų visatos masės-energijos gali būti pagaminta iš tamsiosios energijos.

Dėl kaži kokių priežasčių šis kiekis leidžia visatoms augti ir sudaro sąlygas gyvybei rastis. Manoma, kad jei mes gyventume visatoje, kurioje tamsiosios energijos būtų per daug, erdvė plėstųsi greičiau, nei galaktikos formuotųsi – jos to padaryti nesuspėtų. Per mažai tamsiosios energijos – ir gravitacija galėtų lemtų tai, kad kiekviena galaktika susmegtų pati savyje prieš bet kokia gyvybei spėjant atsirasti.

Tačiau klausimas – kiek tamsiosios energijos yra „per daug“, ar „per mažai“ yra diskusijų objektas – ir būtent šią kiekio problemą naujųjų tyrimų autoriai tikėjosi susiaurinti.

Gyvybė atranda kelią

Kelių eksperimentų metu tarptautinė tyrėjų iš Anglijos, Australijos ir Nyderlandų komanda naudojosi programa „Evoliucija ir Galaktikų Asamblėja“, kuri simuliuoja hipotetinių visatų gimimą, gyvenimą ir, galų gale, mirtį. Kiekvienos simuliacijos metu tyrėjai pritaikė skirtingą tamsiosios energijos kiekį kiekvienoje visatoje – nuo jos nebuvimo iki keliais šimtais kartų daugiau, nei mūsų visatoje.

Gera žinia – net visatose, kuriose tamsiosios energijos kiekis viršija mūsų visatos tamsiosios energijos kiekį, gyvybė rado būdų tarpti.

„Mūsų simuliacijos parodė, kad tamsiosios energijos vedina pagreitinta ekspansija neturėjo didelės įtakos žvaigždžių gimimui, taigi ir vietoms, palankioms gyvybei rastis, – teigė studijos bendraautorius, Vakarų Australijos universiteto mokslininkas Pascalis Elahi. – Netgi kelis šimtus kartų padidinus tamsiosios energijos kiekį jo gali nepakakti, kad susikurtų mirusi visata“.

Tai – geros žinios ateivių ir multivisatos teorijų gerbėjams. Tačiau išlieka klausimas: jei galaktikos gali išgyventi net ir su tokiais tamsiosios energijos kiekiais, kodėl mūsų visatoje jos kiekis yra toks mažas?

„Manau, kad turėtume ieškoti naujo fizikos dėsnio tam, kad paaiškintume šią keistą mūsų visatos nuosavybę,“ – pranešime teigė studijos bendraautorius Durhamo Universiteto profesorius Richardas Boweris.