Nobelio premija – baltymų kūrėjams
Šių me­tų No­be­lio che­mi­jos pre­mi­ja skir­ta ame­ri­kie­čiams Fran­ces Ar­nold ir Geor­ge'ui P. Smit­hui bei bri­tui Gre­go­ry P. Win­te­riui. Jie, rem­da­mie­si evo­liu­ci­jos pri­nci­pais – ge­nų po­ky­čiu ir se­lek­ci­ja, su­kū­rė bal­ty­mus, pa­de­dan­čius spręs­ti žmo­ni­jos che­mi­nes prob­le­mas.

Mokslininkai pasidalys 9 mln. kronų (871 tūkst. eurų). Pusė šios sumos atiteks F. Arnold iš Kalifornijos technikos instituto Pasadinoje už darbus, leidusius išplėtoti naujų biodegalų ir vaistų gamybą.

Kitą dalį premijos pasidalys G. P. Smithas iš Misūrio universiteto ir G. Winteris iš Medicinos tyrimų tarybos (MRC) laboratorijos Kembridže. Mokslininkai pagerbti už tai, kad išplėtojo laboratorinį metodą, pavadintą „fagų displėjumi“. Juo sukurti antikūnai naudingi gydant autoimunines ir onkologines ligas.

Per iškilmingą ceremoniją, kuri vyks Stokholme gruodžio 10 dieną, minint premijos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.

2017 metų Nobelio premiją už laimėjimus chemijos srityje pelnė šveicarų mokslininkas Jacques'as Dubochet, vokiečių kilmės amerikietis Joachimas Frankas ir britas Richardas Hendersonas – krioelektroninės mikroskopijos išradėjai.

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas baigsis pirmadienį, kai bus pranešta, kas tapo ekonomikos premijos laureatu. Pirmąkart nuo 1949 metų Švedijos akademija nutarė atidėti 2018-ųjų Nobelio literatūros premijos laureato paskelbimą iki kitų metų, nes, įsiplieskus lytinio priekabiavimo skandalui, kilo aštrių nesutarimų tarp apdovanojimą skiriančio komiteto narių.