Nobelio chemijos premija skirta amerikiečių ir britų mokslininkams
Šių me­tų No­be­lio che­mi­jos pre­mi­ja tre­čia­die­nį bu­vo pa­skir­ta ame­ri­kie­tei Fran­ces Ar­nold, bri­tui Gre­go­ry P. Win­te­riui ir ame­ri­kie­čiui Geor­ge'ui P. Smit­hui, ku­rie pa­si­rė­mę evo­liu­ci­jos pri­nci­pais – ge­nų po­ky­čiu ir se­lek­ci­ja – su­kū­rė bal­ty­mus, ku­rie spren­džia žmo­ni­jos che­mi­nes prob­le­mas.

„2018-ųjų Nobelio chemijos premijos laureatai suvaldė evoliuciją ir ja pasinaudojo tikslams, nešantiems žmonijai didžiausią naudą“, – sakoma Švedijos karališkosios mokslų akademijos pranešime.

„Jie pritaikė (Charleso) Darwino principus mėgintuvėliuose. Jie pasinaudoju mūsų supratimu apie evoliucijos procesą molekuliniu lygmeniu ir atkūrė šį procesą savo laboratorijose, – žurnalistams sakė akademijos Nobelio chemijos komiteto pirmininkas Claesas Gustafssonas. – Jie sugebėjo paspartinti evoliuciją tūkstantį kartų ir nukreipti ją naujiems baltymams kurti.“

Jie pasidalys 9 mln. kronų (871 tūkst. eurų) premiją, paskelbė Nobelio komitetas Stokholme.

Pusė šios sumos skirta 62 metų F. Arnold iš Kalifornijos technikos instituto Pasadinoje – už darbus, padėjusius išplėtoti naujų biodegalų ir vaistų gamybą. Ji yra tik penktoji Nobelio chemijos premiją laimėjusi moteris.

Jos metodas kurti pageidaujamomis savybėmis pasižyminčius baltymus naudojamas gaminti degalams iš įvairių atsinaujinančių išteklių, pavyzdžiui, cukranendrių. Šis būdas taip pat leidžia gaminti labiau aplinką tausojančias chemines medžiagas ir pagerinti kasdien naudojamas priemones, tokias kaip skalbiamieji milteliai ir indų plovikliai – pavyzdžiui, kad jie būtų veiksmingesni esant žemai temperatūrai.

Kitą pusę premijos pasidalys 77 metų G. Smithas iš Misūrio universiteto ir 67 metų G. Winteris iš Medicinos tyrimų tarybos (MRC) laboratorijos Kembridže. Jie pagerbti už fagų eksponavimo technologiją peptidams ir antikūnams.

Jiedu sukūrė „elegantišką metodą“, leidžiantį panaudoti bakteriofagus (bakterijas užkrečiančius virusus) naujų baltymų evoliucijai paspartinti, nurodė žiuri.

Jų tyrimai atvėrė kelią sukurti vaistų nuo reumatinio artrito, žvynelinės ir vidurių uždegimų, taip pat toksinus gebančių neutralizuoti antikūnų, pritaikomų gydant autoimunines ligas ir vėžio metastazes.

Keturis dešimtmečius buvo Misūrio universiteto Biologijos mokslų fakulteto profesoriumi dirbęs G. Smithas, su kuriuo buvo susisiekta jo namuose Kolumbijoje Misūryje, iškart įvertino ir kitų mokslininkų darbą.

„Daugmaž kiekvienas Nobelio laureatas supranta, jog tai, už ką jis gauna premiją, yra pastatyta ant daugelio precedentų, daugybės idėjų ir tyrimų, kuriais jis naudojasi, nes atsidūrė tinkamoje vietoje tinkamu laiku“, – naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė jis.

„Labai nedaug mokslo proveržių yra originalūs. Praktiškai visi jie remiasi tuo, kas vyko anksčiau. Tai atsitiktinumas. Taip tikrai buvo mano darbo atveju. Maniškė idėja buvo tyrimų linijoje, kuri labai natūraliai rėmėsi ankstesnių tyrimų linijomis“, – sakė jis.

Pasak G. Smitho, apie premiją jis sužinojo dar priešaušriu sulaukęs skambučio iš Stokholmo. „Tai standartinis juokelis, kad kažkas su švedišku akcentu paskambina ir pasako: „Jūs laimėjot!“ Bet telefonu girdėjosi tiek atmosferinių trukdžių, kad žinojau, jog tai ne kuris nors iš mano draugų“, – sakė jis.

Jis prisipažino „nė nenumanantis“, ką darys su premijos pinigais. „Galvoju, mes juos išdalysime. Bet gerai pagalvosime, kaip tą padarysime. Tai ne vien pinigai, tai turi prasmę, gerokai pranokstančią pinigus“, – pabrėžė jis.

Per iškilmingą ceremoniją, kuri vyks Stokholme gruodžio 10 dieną, minint premijos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.

2017 metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje buvo paskirta šveicarų mokslininkui Jacques'ui Dubochet, vokiečių kilmės amerikiečiui Joachimui Frankui ir britui Richardui Hendersonui – krioelektroninės mikroskopijos išradėjams.

Pirmadienį 2018-ųjų Nobelio medicinos premija buvo paskirta dviem imunologams – amerikiečiui Jamesui P. Allisonui ir japonui Tasuku Honjo, tyrusiems, kaip natūralias organizmo gynybos sistemas būtų galima panaudoti kovai su vėžiu.

Antradienį Nobelio premija fizikos srityje buvo paskirta JAV mokslininkui Arthurui Ashkinui ir prancūzui Gerard'ui Mourou bei kanadietei Donnai Strickland už lazerių fizikos tyrimus, leidusius sukurti „šviesos įrankių“.

Penktadienį bus paskelbtas Nobelio taikos premijos laureatas. Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas pirmadienį baigsis ekonomikos premijos laureato paskelbimu.

Pirmąkart nuo 1949 metų Švedijos akademija nutarė atidėti 2018-ųjų Nobelio literatūros premijos laureato paskelbimą iki kitų metų, įsiplieskus lytinio priekabiavimo skandalui ir iškilus aštrių nesutarimų tarp apdovanojimą skiriančio komiteto narių.