Neužtenka būti maloniems – turime būti ir protingi
Nau­jas ty­ri­mas at­sklei­dė, kad žmo­nių in­te­lek­tas, o ne jų as­me­ny­bės bruo­žai, le­mia sėk­mę. Kaip ra­šo „Scien­ce Dai­ly“, Bris­to­lio, Mi­ne­so­tos ir Hei­del­ber­go uni­ver­si­te­tų moks­li­nin­kai su­gal­vo­jo se­ri­ją žai­di­mų, kad iš­siaiš­kin­tų, ku­rie veiks­niai ska­ti­na bend­ra­dar­bia­vi­mą so­cia­li­nė­je ir dar­bo ap­lin­ko­je. Jų iš­va­dos bus pa­skelb­tos lei­di­ny­je „Jour­nal of Po­li­ti­cal Eco­no­my“.

Per tyrimą nustatyta, kad žmonės, turintys aukštesnį intelekto koeficientą, kur kas labiau bendradarbiavo, o tai savo ruožtu padėjo jiems uždirbti daugiau pinigų žaidžiant.

Asmenys, kurių intelekto koeficientas buvo žemesnis, negebėjo laikytis nuoseklios strategijos ir įvertinti savo veiksmų padarinių.

Tokie asmenybės bruožai kaip gebėjimas sutarti, sąžiningumas, pasitikėjimas ir dosnumas taip pat turėjo įtakos, tačiau mažesnės ir tik iš pradžių.

Tyrėjai, remdamiesi gautais duomenimis, padarė išvadą, kad visuomenė yra darni, jei žmonės yra pakankamai protingi laikytis nuoseklios strategijos ir numatyti savo veiksmų socialinius padarinius, taip pat ir kitiems asmenims.

Bristolio universiteto Ekonomikos katedros profesorius Eugenio Proto sakė: „Norėjome ištirti, kokie veiksniai mus daro efektyviais socialiniais gyvūnais. Kitaip tariant, padeda mums elgtis optimaliai situacijose, kai bendradarbiavimas gali būti naudingas ne tik mums, bet ir mūsų kaimynams, žmonėms toje pačioje šalyje ar planetoje.“

Galima būtų manyti, kad malonūs, sąžiningi ir dosnūs asmenys savaime linkę bendradarbiauti. Tačiau mokslininkai atlikdami tyrimą pastebėjo, kad intelektas yra pagrindinė socialiai darnios, bendradarbiaujančios visuomenės sąlyga. Gera širdis ir geras elgesys taip pat turi įtakos, tačiau ji laikina ir maža.

Pasak prof. E. Proto, papildoma didesnio intelekto nauda, pastebėta per eksperimentą, – gebėjimas greičiau apdoroti informaciją, taigi sukaupti daugiau patirties ir iš jos mokytis. Šis scenarijus gali būti taikomas darbovietėse, kur pažangūs žmonės, matantys didesnį vaizdą ir bendradarbiaujantys, galiausiai yra paskatinami ir įvertinami finansiškai.

Tyrimo išvados gali turėti reikšmingos įtakos politikai, ypač švietimo sektoriui, taip pat tarptautinei prekybai.

Andisas Sofianosas iš Heidelbergo universiteto Ekonomikos katedros sakė: „Mūsų rezultatai rodo, kad sutelkiant dėmesį į intelektą nuo ankstyvos vaikystės galima sustiprinti ne tik asmens ekonominę sėkmę vėlesniame gyvenime, bet ir bendradarbiavimą visuomenėje.“

Tyrimui naudoti keturi skirtingi žaidimai reprezentavo skirtingas ir labai specifines strategines situacijas. Interakcijos buvo pakartotos, suteikiant kiekvienam dalyviui laiko ir galimybę stebėti ir apmąstyti ankstesnį elgesį.

Tarp tyrimui naudotų žaidimų buvo „Kalinio dilema“, „Elnių medžioklė“ ir „Lyčių kova“. Jie dažnai naudojami žaidimų teorijoje. Šis mokslas tiria, kaip žmonės, gyvūnai ar kompiuteriai priima loginius sprendimus.

Kai strateginis žaidimas buvo susijęs su pasirinkimu tarp dabartinio ir būsimo pelno, asmenys, turintys aukštesnį intelekto koeficientą, laimėjo daugiau pinigų. Žemesnio intelekto asmenys negebėjimo rasti optimalios strategijos ir ja vadovautis bei tinkamai įvertinti savo veiksmų padarinius ateityje, todėl rezultatai skyrėsi.

Gali nustebinti, kad sąžiningi žmonės taip pat buvo linkę būti atsargūs, o tai savo ruožtu mažino jų polinkį bendradarbiauti.