Neišvengiamas Paukščių tako likimas
Jau ku­rį lai­ką ži­no­me, kad maž­daug po 3,5–4 mi­li­jar­dų me­tų Pa­ukš­čių Ta­kas su­si­jungs su kai­my­ni­ne And­ro­me­dos ga­lak­ti­ka. Ta­čiau nau­ja­me ty­ri­me aps­kai­čiuo­ta, kad ge­ro­kai anks­čiau, po dvie­jų mi­li­jar­dų me­tų, Pa­ukš­čių Ta­kas grei­čiau­siai su­si­jungs su pa­ly­do­vi­niu Di­džiuo­ju Ma­ge­la­no de­be­siu.

Tikėtina, kad prieš susidūrimą Debesis neteks didelės dalies žvaigždžių, kurios prisijungs prie Paukščių Tako halo. Susidūrimo metu halą papildys dalis žvaigždžių, išmestų iš supurtyto Paukščių Tako disko. Tarp jų gali būti ir mūsų Saulės sistema.

Iš viso po šio įvykio Paukščių Tako halas turėtų tapti penkis kartus masyvesnis. Pasikeis ir tipinių jį sudarančių žvaigždžių cheminė sudėtis – jos turės net apie 0,5 proc. sunkesnių už helį cheminių elementų, maždaug trečdalį to, ką turi Saulė. Šiuo metu halo žvaigždės tokių elementų turi apie šimtą kartų mažiau nei Saulė.

Dar didesnis pokytis laukia centrinės supermasyvios juodosios skylės. Tikėtina, kad jos masė išaugs apie aštuonis kartus.

Įdomu tai, kad visi šie pokyčiai – halo masės ir cheminės sudėties bei juodosios skylės masės – pavers Paukščių Taką panašesniu į kitas tokios pat masės diskines galaktikas.

Neįprastas yra ir Magelano debesis – kitos į Paukščių Taką panašios galaktikos neturi tokių masyvių palydovių. Taigi gali būti, kad kitos galaktikos tiesiog jau patyrė susiliejimus su panašiomis kompanionėmis, o mūsiškės toks likimas dar tik laukia.

Tyrimo rezultatai arXiv.