Naujas rekordas nedžiugina
Šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų kon­cen­tra­ci­ja at­mos­fe­ro­je – pa­grin­di­nis kli­ma­to kai­tos veiks­nys – pa­sie­kė nau­ją re­kor­diš­kai aukš­tą ly­gį, ket­vir­ta­die­nį pa­skel­bė Jung­ti­nės Tau­tos, pers­pė­da­mos, kad lai­kas veiks­mams sen­ka.

Prieš kitą mėnesį Lenkijoje įvyksiantį viršūnių susitikimą COP24 klimato klausimais JT aukščiausio rango pareigūnai vėl bando didinti spaudimą vyriausybėms tesėti pažadą dėl šiltėjimo apribojimo mažiau nei dviem Celsijaus laipsniais, kaip numatyta 2015 metų Paryžiaus susitarime.

„Be spartaus (taršos) anglies dvideginiu ir kitomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo klimato kaita darys vis destruktyvesnį ir vis labiau negrįžtamą poveikį gyvybei Žemėje“, – sakoma Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) vadovo Petteri Taalaso pareiškime.

„Proga veikti beveik baigėsi“, – sakė jis.

WMO metinėse ataskaitose „Greenhouse Gas Bulletin“ nagrinėjami duomenys apie pavojingų dujų koncentraciją atmosferoje nuo 1750 metų. Šiemetinėje ataskaitoje, kurioje aprašoma padėtis 2017 metais, nurodoma, kad anglies dvideginio koncentracija atmosferoje buvo 405,5 milijoninių dalių (ppm).

2016 metais šis skaičius buvo 403,3 ppm, o 2015 metais – 400,1 milijoninių dalių.

„Praėjusį kartą palyginama anglies dvideginio koncentracija buvo prieš 3–5 mln. metų, kai temperatūra buvo 2–3 Celsijaus laipsniais didesnė“, – sakė P. Taalasas.

Mokslininkai patikimų duomenų apie anglies dvideginio koncentraciją prieš 800 tūkst. metų gavo ištyrę oro burbuliukus, išlikusius Grenlandijos ir Antarkties lede.

Suakmenėjusių mėginių tyrimai suteikė apytikslių duomenų apie anglies dvideginio koncentraciją ir prieš 5 mln. metų.

Be anglies dvideginio, WMO atkreipė dėmesį į metano, diazoto monoksido ir kitų ozoną smarkiai ardančių dujų CFC-11 (trichlorofluorometano) koncentracijos didėjimą.

„Burtų lazdelės nėra“

Tarša šiomis dujomis yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją, tačiau koncentracijos dydis atspindi tai, kas lieka po virtinės sudėtingų atmosferos, biosferos, litosferos, kriosferos ir vandenynų sąveikų.

Maždaug 25 proc. išmetamų dujų šiuo metu absorbuoja vandenynai ir biosfera, apimanti visas Žemės ekosistemas.

JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) yra sakiusi, kad siekiant apriboti šiltėjimą mažiau nei 1,5 Celsijaus laipsnio, į atmosferą patenkančio anglies dvideginio kiekis turi būti lygus pašalinamam jo kiekiui arba natūralios absorbcijos, arba technologinių inovacijų būdu.

WMO vadovo pavaduotoja Jelena Manaenkova pažymėjo, kad anglies dvideginis atmosferoje ir vandenynuose išlieka šimtus metų.

„Šiuo metu nėra jokios burtų lazdelės visam pertekliniam anglies dvideginiui iš atmosferos pašalinti, – sakė ji. – Svarbi kiekviena pasaulinio šiltėjimo laipsnio dalelė, kaip ir kiekviena šiltnamio efektą sukeliančių dujų milijoninė dalis.“

Kaip nurodo JT, 17 iš 18 karščiausių per visą stebėjimų istoriją metų buvo užregistruota nuo 2001-ųjų, o su klimatu susijusių gaivalinių nelaimių nuostoliai 2017-aisiais viršijo 500 mlrd. dolerių (439 mlrd. eurų).