Molekulinės biologijos milžinas iš Želvos
Prof. Aa­ro­nas Klu­gas, vie­nas iš tri­jų Lie­tu­vo­je gi­mu­sių No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tų, mi­rė per­nai lap­kri­čio 20 die­ną, su­lau­kęs 92 me­tų. No­be­lio che­mi­jos pre­mi­ja Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kui bu­vo pa­skir­ta 1982 me­tais už kris­ta­log­ra­fi­nės elek­tro­ni­nės mi­kros­ko­pi­jos iš­ra­di­mą, itin svar­bų nu­kleo­rūgš­čių ir bal­ty­mų komp­lek­sų ty­ri­mams.

„Fiziko išsilavinimą turintis dr. A. Klugas – gimęs Lietuvoje, augęs Pietų Afrikoje – praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį susidomėjo, kaip kristalų struktūros nustatymo metodai galėtų būti pritaikyti biologijai“, – rašoma „New York Times“ išspausdintame nekrologe.

Mokslininkas sugalvojo būdą, kaip derinant elektroninę mikroskopiją ir rentgeno spindulių difrakciją atkurti trimatę struktūrinę medžiagos informaciją. Tai leido išgvildenti neišsprendžiama laikytą problemą – nustatyti biologiškai ir mediciniškai svarbių medžiagų struktūras, kurių nepavykdavo nustatyti iki tol vyravusiais rentgeno spindulių difrakcijos metodais.

Prof. Aaronas Klugas, vienas iš trijų Lietuvoje gimusių Nobelio premijos laureatų, mirė pernai lapkričio 20 dieną, sulaukęs 92 metų.

Karališkosios draugijos – Jungtinės Karalystės gamtos mokslų akademijos – prezidentas prof. Venkatramanas Ramakrishnanas, taip pat Nobelio chemijos premijos laureatas, pavadino prof. A. Klugą XX amžiaus molekulinės biologijos milžinu, kurio indėlis buvo esminis kuriant metodus, leidžiančius iššifruoti ir kartu suprasti sudėtingas biologines struktūras. Mokslininkui gimtajame Želvos miestelyje, Ukmergės rajone, dar 2005 metais pastatytas paminklas.

Ukmergė – Johanesburgas – Kembridžas

Nobelio chemijos premijos laureatas prof. A. Klugas gimė 1926 metais Lietuvos žydų šeimoje. 1929 metais, kaip rašoma Solomono Atamuko knygoje „Lietuvos žydų kelias“, su tėvais persikėlė gyventi į Pietų Afriką. Durbane būsimasis mokslininkas lankė klasikinę mokyklą. Anot „New York Times“, penkiolikmetis įregistruotas Vitvatersrando universitetete Johanesburge. Studijavo iš pradžių mediciną, vėliau – biochemiją ir chemiją. Keiptauno universitete baigė fizikos magistrantūrą. Susidomėjęs kristalografija, atomų išsidėstymo kietame kūne dėsningumais, Keiptauno universitete liko dirbti šioje srityje.

„Gimiau 1926 metais Lazarui ir Bellai Klugams Želvoje, bet nepamenu tos vietos, nes buvau dvejų metų vaikas, kai šeima išvyko į Pietų Afriką.“

Nuo 1949 metų mokslininkas vykdė tyrimus Kembridžo universitete, Jungtinėje Karalystėje, studijuodamas doktorantūroje. 1954 metais, jau baigęs studijas, pradėjo bendradarbiauti su dr. Rozalind Franklin, viena DNR struktūros atradėjų, ir ėmėsi tyrinėti tabako mozaikos viruso – naudojamo kaip modelio sistema tiriant virusus – struktūrą. Vėliau vienas tęsė šio viruso spiralinės struktūros tyrimus. Kartu su prof. Johnu Desmondu Bernaliu ištyrė poliomielitą sukeliantį poliovirusą. Prof. A. Klugo grupė buvo viena pirmųjų, atradusių transportines RNR molekules, vėliau tyrinėjo katalitines RNR molekules – ribozimus.

Kol nesugadintas visas įdomumas

Tačiau vienas svarbiausių prof. A. Klugo nuopelnų mokslui – kristalografinės elektroninės mikroskopijos metodai, leidžiantys atkurti trimatę medžiagos struktūrą. Kitas svarbus biochemiko atradimas – vadinamieji cinko pirštų baltymai. Jie specifiškai jungiasi prie tam tikrų DNR sekų. Todėl atsirado galimybė sukurti sintetinių baltymų, specifiškų įvairioms DNR sekoms, ir taikyti juos tikslinei terapijai. Taip pat atsirado galimybė reguliuoti norimų genų raišką.

Mokslininkas 1986–1996 metais vadovavo Molekulinės biologijos laboratorijai Kembridžo universitete ir buvo svarbiausias asmuo įsteigiant dabartinį Wellcome Sanger institutą, atlikusį apie trečdalį Žmogaus genomo projekto darbų. Prof. A. Klugas 1995–2000 metais buvo Karališkosios draugijos – seniausios pasaulyje mokslo organizacijos – prezidentas. Taip pat tokių prestižinių organizacijų kaip Prancūzijos mokslų akademijos, JAV mokslų akademijos, Maxo Plancko draugijos Vokietijoje užsienio narys.

Prof. A. Klugas pagerbtas Heinekeno premija už nuopelnus medicinai, Louisa'os Gross Horwitz apdovanojimu, Copley'o medaliu, Britų imperijos riterio titulu, Didžiosios Britanijos ordinu „Už nuopelnus“ ir Pietų Afrikos Respublikos auksiniu ordinu už išskirtinius laimėjimus medicinos srityje.

Kaip rašoma „New York Times“, prof. A. Klugas pripažino, kad nori pirmauti savo tyrimais, o ne plėtoti kitų darbą. Jis sakė Nobelio fondui, kad beveik visas sritis, kuriose dirbo, pats ir pradėjo. Tada kiti žmonės įsitraukdavo ir dirbdavo įvairiausius naudingus darbus. Tačiau jis tuo metu imdavosi ko kito, nes visas įdomumas būdavo sugadintas.

Pakalbintas laišku

Granito paminklas žymiajam kraštiečiui: "1926 08 11 Želvoje gimė Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas". / chemistryworld.com nuotrauka

„Gimiau 1926 metais Lazarui ir Bellai (mergautine pavarde Silin) Klugams Želvoje, bet nepamenu tos vietos, nes buvau dvejų metų vaikas, kai šeima išvyko į Pietų Afriką, ten ir užaugau. Mano tėvas buvo išmokęs balniaus amato, bet iš tiesų nuo mažens dirbo savo tėvo ūkyje. Užaugo kaime, nes tėvas vertėsi gyvulių auginimu ir prekyba. (....) nors ir nebuvo gerai išsilavinęs, turėjo rašymo dovaną ir paskelbė daug straipsnių sostinės laikraščiuose, buvo, kaip dabar pavadintume, laisvai samdomas žurnalistas. Netrukus, kai aš gimiau, jis emigravo į Durbaną, kur amžiaus pradžioje apsigyveno mano motinos šeimos nariai, o vėliau nusekė ir kiti“, – rašė autobiografijoje prof. A. Klugas.

„Nors laureatas savo gimtinės Želvos neprisimena, bet „pakalbintas“ laišku atsiliepė, – liudija Zita Kriaučiūnienė ir Rasa Povylienė 2005 metais išleistoje knygoje „Pasakojimai apie Želvą“, – jis nuoširdžiai dėkoja už dėmesį ir pagarbą, atsiprašo negalįs į Želvą atvykti dėl užimtumo ir primena, kad 2000 metais čia lankėsi jo sūnus Davidas. Profesorius patikslina, jog jis su šeima Želvą paliko 1930 metais. Mokyklos muziejuje yra saugomas minėtas laiškas, rašytas ranka, ir knygelė su šio pasaulinio lygio mokslininko autografu. Joje – tekstas kalbos, pasakytos įteikiant A. Klugui Nobelio premiją, ir graži fotografija.“

2011 metais Želvoje lankėsi prof. A. Klugo giminaičiai, tarp jų – ir mokslininko sesuo Robin. Centrinėje miestelio aikštėje pastatytas granito paminklas kraštiečiui Nobelio premijos laureatui vaizduoja ant neaukšto keturbriaunio padėtą atverstą knygą su lupa. Skulptūros autorius – Želvos vidurinės mokyklos auklėtinis skulptorius Vaidotas Ramoška, sukūręs ir Vilniaus angelus.

Nobelio chemijos premija Kembridžo universiteto mokslininkui prof. Aaronui Klugui buvo paskirta 1982 metais už kristalografinės elektroninės mikroskopijos išradimą, itin svarbų nukleorūgščių ir baltymų kompleksų tyrimams. / newsarchyuk.com nuotrauka

Lietuviškos Nobelio premijos laureatų šaknys

* Be prof. Aarono Klugo, Lietuvoje gimę dar du Nobelio premijos laureatai. Czeslawas Miloszas (1911 – 2004) Nobelio literatūros premija įvertintas 1980 metais, gimė Šeteniuose, dabartiniame Kėdainių rajone, čia praleido ir dalį vaikystės. Būsimasis rašytojas 1920 metais atsikėlė į Vilnių: mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje, studijavo teisę Stepono Batoro universitete, 1933 metais išleido pirmąjį poezijos rinkinį. Vėliau Cz. Miloszas gyveno Lenkijoje, Prancūzijoje, JAV. Palaidotas greta garbingiausių Lenkijos žmonių Krokuvos panteone.

* Šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjas prof. Bernardas Lownas (Boruchas Lacas) gimė Utenoje 1921 metais. Keturiolikmetis su šeima išvyko į JAV, tapo pasaulinio lygio kardiologu. 1985 metais kaip vienas tarptautinio judėjimo „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ lyderių apdovanotas Nobelio taikos premija. Brukline veikia prof. B. Lowno vardu pavadintas Širdies kraujagyslių centras. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę mokslininkas du kartus lankėsi Utenoje.

* Dar daugiau Nobelio premijos laureatų yra kilusių iš Lietuvos – čia gimė jų tėvai ar seneliai.1961 metais Nobelio chemijos premiją už fotosintezės elektrocheminių procesų tyrimus gavo Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius Melvinas Calvinas (1911–1997). Jo tėvas – emigrantas iš Kalvarijos. Mokslininko garbei Kalvino ciklu pavadinta visuma biocheminių oksidacijos ir redukcijos reakcijų, vykstančių fotosintezę galinčių vykdyti organizmų chloroplastuose.

* 1988 metais Nobelio fiziologijos ir medicinos premija buvo apdovanota amerikiečių mokslininkė prof. Gertrude Elion (1918 – 1999) už atrastus svarbius naujus gydymo vaistais principus. Mokslininkės tėvas odontologas Robertas Elionas buvo žydų emigrantas iš Lietuvos. Dr. G. Elion sukūrė daug naujų vaistų, taikydama novatoriškus tyrimų metodus, vėliau paskatinusius sukurti ir zidovudiną – vaistą nuo AIDS. Dr. G. Ellion sukūrė pirmąjį imunosupresinį vaistą azatiopriną, naudojamą organų transplantacijai. Ji taip pat sukūrė pirmąjį sėkmingą antivirusinį vaistą aciklovirą, skirtą herpeso infekcijai gydyti.

* 1991 metais Nobelio literatūros premiją gavo Pietų Afrikos Respublikos rašytoja Nadine Gordimer (1923–2014) „už apartheido skaldymą plunksnos jėga“. Jos tėvas Izidoras Gordimeris buvo laikrodininkas, žydų emigrantas iš Žagarės.

* 1996 metais litvakų kilmės amerikietis fizikas Davidas Lee gavo Nobelio fizikos premiją už supertakumo ir helio-3 atradimą. D. Lee gimė Niujorke 1931 metais. Jo tėvai Annette ir Marvinas Lee buvo žydų emigrantų iš Lietuvos ir Anglijos vaikai.

* 2002 metais Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją gavo prof. Sidney's Brenneris, atskleidęs, kaip genai reguliuoja audinių ir organų vystymąsi per mechanizmą, pavadintą užprogramuota ląstelių mirtimi arba apoptoze, – vieną priešvėžinės ir priešvirusinės organizmo gynybos būdų. Mokslininkas gimė 1927 metais Pietų Afrikoje. Jo tėvas buvo batsiuvys, atvyko iš Lietuvos 1910 metais, o motina – iš Latvijos 1922 metais. Oksfordo universiteto absolventas daug prisidėjo prie genetinio kodo ir kitų molekulinės biologijos tyrimų, dirbdamas Molekulinės biologijos laboratorijoje Kembridže. 1996 metais įkūrė Molekulinių tyrimų institutą Berklyje, Kalifornijoje, o 2000 metais pradėjo dirbti Salko biologinių tyrimų institute Kalifornijoje.

* 2013 metais Nobelio chemijos premiją „už sudėtingų cheminių sistemų daugiamačių modelių išplėtojimą“ gavo Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkas prof. Michaelas Levittas. Jo tėvai kilę iš Plungės.

* Tais pačiais metais Nobelio ekonomikos premiją pelnė lietuviškas šaknis turintis Jeilio universiteto (JAV) mokslininkas prof. Robertas Shilleris. Visi keturi mokslininko seneliai apie 1910 metus atvyko iš Lietuvos. Vienos senelės pavardė buvo Radvilaitė. Prof. R. Shilleris jau ne kartą lankėsi Lietuvoje ir turi čia giminių.