Mokslininkas įvardijo tris sąlygas, kad smegenys išliktų plastiškos
Žmo­gaus sme­ge­nys, kaip ir rau­me­nys, ne­gau­da­mos pa­kan­ka­mai dar­bo ir ne­spręs­da­mos už­duo­čių pra­ran­da sa­vo su­ge­bė­ji­mus. To­dėl gy­ven­to­jams, no­rin­tiems kuo il­giau iš­lik­ti pro­tiš­kai efek­ty­viems, rei­kė­tų pa­gal­vo­ti, kaip iš­lai­ky­ti sme­ge­nis kuo il­giau plas­tiš­kas. Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Al­ber­tas Skur­vy­das tink­la­raš­čiui Eu­rob­lo­gas.lt pa­sa­ko­ja, ko­kios bū­ti­nos trys są­ly­gos, kad mū­sų sme­ge­nys iš­lik­tų jau­nos.

Tikriausiai daugelis esame girdėję terminą smegenų plastiškumas. Tačiau ar visi žinome, ką iš tiesų tai reiškia. Kaip pasakojo profesorius A. Skurvydas, kiekvienas savo smegenyse turime milijardus nervinių ląstelių – neuronų. Kiekvienas neuronas turi ataugų aksonų ir dendritų.

„Ant kiekvieno dendrito yra daugybė tūkstančių ataugų, kuriomis gali formuotis nauji kontaktai su kitais neuronais. Jei žmogus nieko nedaro, tai ir taip jo smegenyse yra sukibę milijardai neuronų. Tačiau jei žmogus mokosi, tai per dešimt minučių jis gali suaktyvinti savo nervus taip, kad nervinės šaknelės pradės sudarinėti naujus kontaktus. Taigi taip smegenų tinklas didės“, – aiškino pašnekovas.

Ilgesnį laiką duodant aktyvaus darbo smegenims dendritai gali pradėti skilinėti ir taip gali didėti neuronų skaičius.

„Taip smegenys, kaip ir raumenys, stambėja. Mokantis neuronų skaičius gali kisti: atsirasti daugiau kontaktų, šakelių, taip smegenys tampa plastiškesnės. Tačiau jei nemąstau, užsiimu monotoniška veikla, neįjungiu sąmoningo dėmesio, o tik dirbu automatiškai, taip per kelias dienas galiu prarasti milijonus kontaktų galvos smegenyse, – tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakojo mokslininkas. – Jei su smegenimis nedirbame, jos iškart mažina savo tinklo tirštumą, o jei dirbame, tai smegenys tirštėja – didėja kontaktų skaičius.“

Prof. Albertas Skurvydas pataria, ką būtina daryti, kad smegenys išliktų plastiškos. Lietuvos sporto universiteto nuotrauka

Įvardijo tris vaistus

Lietuvos sporto universiteto profesorius teigė, kad kai tik mes pavargstame ar užsiimame mums jau gerai žinomomis užduotimis, smegenys yra linkusios pradėti dirbti automatiškai. Dėl šios priežasties žmogui reikia nuolat mokytis naujų dalykų.

„O geriausiai smegenys mokosi iš klaidų, todėl reikia ir jų daryti. Reikia kažko nesuprasti, koncentruoti dėmesį į problemą“, – patarė pašnekovas.

Kalbėdamas apie smegenų plastiškumą A. Skurvydas pabrėžė, kad jam išlaikyti būtina nuolat daryti tris dalykus.

Pirma, nuolat mokytis naujų ir netikėtų, įdomių dalykų. Antra, smegenims didinti kontaktų kiekį taip pat padeda fiziniai pratimai ir fizinis aktyvumas. Trečiasis vaistas išlaikyti smegenis plastiškas – kalorijų apribojimas.

Pasak mokslininko, kol kas bandoma aiškintis, kiek minimaliai protinės veiklos reikia žmogui, kad smegenys liktų plastiškos.

„Mokymasis ir fiziniai pratimai yra geriausi stimulai smegenims atsinaujinti. Norint efektyviai mokytis, galimos kelios kombinacijos. Pavyzdžiui, po fizinio krūvio patartina mokytis naujų uždavinių ar spręsti naujas problemas, nes tuomet smegenys yra labai plastiškos. Arba po sunkaus mokymosi galima pajudėti 30–45 m. ir taip geriau konsoliduosis mūsų atmintis, geriau įsisavinsime išmoktas žinias“, – kalbėjo mokslininkas.

A. Skurvydas taip pat paminėjo, kad kelias dienas smegenims nieko nesimokant naujo smegenų plastiškumas pradeda kentėti. Tačiau nereikėtų išsigąsti, kad po poros savaičių atostogų grįšite su „sugadintomis“ smegenimis. Pasak profesoriaus, net ir atostogų metu yra duodama darbo smegenims, kai stebima aplinka, koncentruojamas dėmesys į naujus dalykus.

Kokiais pratimais treniruoti smegenis?

„Žinoma, jei žmogus pora savaičių nieko nemąstys, negalvos, nestebės aplinkos, tai teoriškai smegenys atpras mąstyti. Bet to daryti beveik neįmanoma. Aišku, po ilgų atostogų grįžus į darbą gali prireikti šiek tiek laiko, kol žmogaus mąstymas vėl pasieks piką“, – svarstė profesorius.

Taigi, pasak jo, sveikas ir darbingas smegenis galima palaikyti ilgą amžiaus tarpsnį, jei nuolatos mokomės ir esame fiziškai aktyvūs. Smegenys dirba ir tokiais atvejais, kai skaitoma. Žinoma, dar labiau smegenis treniruosime, jei skaitysime garsiai.

„Pavyzdžiui, japonų smegenų treniravimo tradicija yra tokia, kad žmogus kiekvieną dieną ne mažiau kaip 5–10 minučių pasakoja istoriją iš atminties, kurią perskaitė ar pamatė televizoriuje. Tai yra geras smegenų treniruoklis“, – sakė A. Skurvydas.

Dar vienas geras būdas neleisti smegenims greitai senti – sąmoningas dėmesio koncentravimas: „Mūsų smegenys labai gerai treniruojasi, kai mes į kažką koncentruojame dėmesį ir tuo pačiu slopiname kitus dirgiklius, kurie tą daryti trukdo. Pavyzdžiui, net kelių pastraipų perskaitymas ir įsigilinimas į jas − geras stimulas smegenims. Pabandykite po perskaitymo 2–3 minutes apmąstyti, ką supratote, apibendrinkite“.

Taip pat, pasak profesoriaus, dar vienas labai geras būdas duoti darbo smegenims – darbinės atminties treniravimas.

„Su darbine atmintimi dirbame tuomet, kai vienu metu galvoje turime kelis faktus ir jų nepaleidžiame. Pavyzdžiui, skaičiuokite atgaline seka 100 kas tris skaitmenis. Vėliau pasunkinkite užduotį ir skaičiuokite atgal kas 7 ar kas 17“, – patarė pašnekovas.

Maisto ribojimas – penas smegenims

A. Skurvydas grįžo ir prie trečiosios paminėtos sąlygos išlaikyti smegenis plastiškas – kalorijų ribojimas.

„Mokslininkai aiškiai nustatė, kad kalorijų ribojimas sukelia lokalų stresą mūsų nerviniuose tinkluose, o tas lokalus stresas stimuliuoja smegenų atsinaujinimą. Jei kūne yra kalorijų perteklius ar persivalgome, pradedamas blokuoti mūsų smegenų atsinaujinimas“, – teigė jis.

Pasak profesoriaus, skrandyje pradėjus norėti valgyti aktyviai išsiskiria medžiaga grelinas. Pasirodo, grelinas per kraują patenka į galvos smegenis ir dalyvauja smegenų atsinaujinimo procese.

„Juk ir tautosakoje turime pasakojimų, kur žmogus rytmetį atsibudęs nevalgo jokių pusryčių, skrandis tuštokas ir jis pradeda geriau mąstyti“, – prisiminė pašnekovas.

Lietuvos sporto universiteto mokslininkas taip pat priminė, kad yra tyrimų, rodančių, kad nustojus mokytis ar duoti smegenims pakankamai užduočių padidėja galimybė susirgti Alzheimerio liga ar demencija.

„Anglų mokslininkai yra pasakę, kad norint, jog tautos psichinė sveikata būtų gera, reikia penkių dalykų: būti fiziškai aktyviems, smalsiems, nuolatos mokytis, būti geranoriškiems ir empatiškiems bei nuolat bendrauti su žmonėmis. O visa tai ir daro įtaką smegenų plastiškumui“, – akcentavo A. Skurvydas.

Pasak jo, kol kas bandoma aiškintis, kiek minimaliai protinės veiklos reikia žmogui, kad smegenys liktų plastiškos.

„Bet be abejo reikėtų per dieną ne mažiau kaip valandos fizinio aktyvumo. Tiek pat reikėtų ir aktyvios kognityvinės veiklos, bet ji gali būti išskaidyta į trumpesnius gabaliukus. Juk nuolat einame, kažką stebime, priimame sprendimus, o visa tai jau yra pratimai smegenims“, – sakė tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.