Mokslininkai sukūrė stebinančią technologiją – kaip suvirinti stiklą ir metalą
Vi­ri­ni­mas – tai dvie­jų me­ta­li­nių de­ta­lių su­jun­gi­mas. Tam rei­kia įran­gos, įgū­džių, o ir me­ta­lai tu­ri bū­ti su­de­ri­na­mi. Ta­čiau da­bar He­riot-Watt uni­ver­si­te­to Edin­bur­ge moks­li­nin­kai su­ra­do bū­dą kaip pri­vi­rin­ti stik­lą prie me­ta­lo. Bet kam šią tech­no­lo­gi­ją bus ga­li­ma pa­nau­do­ti?

Aišku, ši technologija vis dar yra tik pradinėse vystymosi stadijose – prireiks kelių metų, kol metalą ir stiklą ims virinti gamyklos. Tačiau mokslininkai vis tiek džiaugiasi savo pasiekimu – juk niekas anksčiau nekūrė tokio tipo stiklo ir metalo jungčių.

Technologija yra paremta trumpais, bet galingais lazerio impulsais. Stiklas yra prispaudžiamas prie metalo, o tuomet per jį siunčiamas itin trumpas lazerio impulsas, trunkantis vos kelias pikosekundes. Lazerio spindulys turi būti sukoncentruotas į tašką, kuriame medžiagos liečiasi. Vos kelių mikronų plote sukuriamas mikroplazmos kamuolys, kurį mokslininkai lygina su kamuoliniu žaibu. Šis megavato galios kamuolys išlydo ir sumaišo medžiagas. Sukuriamas kažkoks keistas metalo ir stiklo lydinys, kuris mechaniškai išlaiko dvi dalis kartu.

Aišku, stiklas ir metalas nesimaišo. Sukuriama jungtis vis dar yra iš dviejų skirtingų medžiagų, tačiau jos yra taip persipynusios, kad metalinės dalies jau nebeįmanoma atskirti nuo stiklo. Aišku, nebent stiklas bus sudaužytas. Mokslininkai šias jungtis jau išbandė –40 laipsnių šaltyje ir +90 laipsnių karštyje – jos išlaikė tvirtumą. Jie taip pat virino skirtingo tipo stiklus, įskaitant safyrą, ir skirtingus metalus – aliuminį, titaną ir nerūdijantį plieną.

Kam tokia technologija galėtų būti reikalinga? Na, visų pirma į galvą ateina mintis apie automobilių stiklus. Dabar jie yra klijuojami. Klijai su laiku pasensta, sukietėja ir praranda tvirtumą. Stiklą tiesiog privirinti gamykloje būtų greičiau. Problema ta, kad stiklą būtų sunkiau ir brangiau pakeisti, todėl tokia technologija tikriausiai tiktų ne visur.

Vis daugiau išmaniųjų telefonų turi stiklinius korpusus. Vėlgi, jie yra klijuojami, o privirinimas būtų greitesnis ir galimai pigesnis procesas.

Galiausiai, jei slėgio bandymai bus sėkmingi, stiklo virinimas gali pasitarnauti ir laivybos, aviacijos ir kosmoso technologijose. Mokslininkai teigia, kad tokia jungtis būtų sandari. Tiesa, prireiks dar ne vienų metų ir, tikriausiai, didžiųjų kompanijų susidomėjimo, kad stiklo ir metalo virinimas paliktų laboratorijas ir persikeltų ir gamyklas.