Mokomasi iš žuvų, kaip atkurti širdies audinius
Nau­jau­sio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, žu­vys, ga­lin­čios at­kur­ti sa­vo šir­dis, ga­li pa­dė­ti ras­ti bū­dą ir žmo­nėms gy­dy­ti. Moks­li­nin­kai, ty­ri­nė­jan­tys mek­si­ki­nes grot­žu­ves, nu­sta­tė tris žu­vų ge­no­mo zo­nas, ku­rios pri­si­de­da prie ge­bė­ji­mo re­ge­ne­ruo­ti šir­dies au­di­nius.

Pasirodo, vienas genas atlieka ypač svarbų vaidmenį šiame procese. Mokslininkai tikisi, kad jų tyrimas padės ateityje atkurti širdies raumenį pacientams, patyrusiems širdies priepuolį. Tyrimas paskelbtas žurnale „Cell Reports“.

Išsigydo pačios

Kaip rašo „BBC News“, šimtai tūkstančių žmonių Jungtinėje Karalystėje kenčia dėl širdies nepakankamumo, kuris dažnai yra širdies priepuolio padarinys. Žmonės negali patys atkurti savo pažeisto, randuoto širdies raumens, todėl turi arba susitaikyti su liga, arba jiems gali būti atlikta širdies transplantacija.

Per tyrimą, finansuotą Britų širdies fondo, dr. Mathilda Mommersteeg ir jos komanda iš Oksfordo universiteto, ištyrė dviejų tipų meksikines grotžuves – upių gyventojas, kurios gali pačios išsigydyti savo širdies audinius, ir urvų gyventojas, kurios to padaryti negali.

Urvinės žuvys, kadaise gyvenusios Šiaurės Meksikos upėse, maždaug prieš 1,5 mln. metų buvo nuplukdytos upių vandenų į urvus ir evoliucionavo. Prarado regėjimą ir spalvą, nes per amžius gyvena tamsoje.

Palyginę dvi grotžuvių rūšis, mokslininkai nustatė, kad du genai – lrrc10 ir kaveolinas – buvo aktyvesni upių gyventojų širdies traumos atveju. Sužinoję tai, jie užslopino geną lrrc10 kitos rūšies žuvims – zebražuvėms, taip pat turinčioms gebėjimą pačioms išsigydyti. Kai šis genas tinkamai nebefunkcionavo, zebražuvės negalėjo visiškai atkurti širdies, kad neliktų randų. Randinis audinys neleidžia širdies raumeniui tinkamai susitraukti ir sumažina širdies gebėjimą pumpuoti kraują aplink kūną.

Meksikinės grotžuvės, arba tetros, geba pačios išsigydyti savo širdies audinius.pixels.com nuotrauka

Padės Crispr-Cas9 įrankis

Abu šiuos genus turi ir žmonės. Kaip žinoma, lrrc10 yra susijęs su širdies būkle, vadinama dilatacine kardiomiopatija, arba širdies veiklos nepakankamumu.

Tyrimo autorių teigimu, jų išvados leidžia manyti, kad vieną diena bus galima regeneruoti žmonių širdis, dirbtinai modifikuojant, kaip veikia šie ir kiti genai. Tai būtų galima padaryti arba vaistais, arba taikant genų redagavimo metodus, kai DNR modifikuojama, iškerpama arba pakeičiama, naudojant tokius molekulinius įrankius kaip Crispr-Cas9 sistema.

Mokslininkai tikisi, kad jų tyrimas padės ateityje atkurti širdies raumenį pacientams, patyrusiems širdies priepuolį.

Dr. M. Mommersteeg sakė: „Tikiu, kad šios žuvys gali mums atskleisti, ką turėtume daryti, kad atkurtume žmogaus širdį ... Dar tik pati pradžia, tačiau nepaprastai džiaugiamės šiomis nuostabiomis žuvimis ir galimybe pakeisti žmonių, turinčių pažeistas širdis, gyvenimus.“

Mokslininkė pridūrė, jog reikia daugiau tyrimų, kad būtų rasti kiti pagrindiniai genai, kurie gali būti susiję su širdies regeneravimu. Kaip pabrėžė Britų širdies fondo medicinos direktorius prof. Metinas Avkiranas, išgyvenamumo po širdies smūgio rodikliai per pastaruosius dvidešimt metų mažai pasikeitė, o gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei daugeliu vėžio atvejų. Proveržis tiesiog būtinas.