Kuo nustebino 2018 metai: 10 mokslo (ir ne visai mokslo) topų
Skrai­dan­ti vo­nia ir „žmo­gus – Ube­ris“, „Le­das-7“ ir spa­ge­čių lau­žy­mas į 2 da­lis bei ki­tos keis­te­ny­bės. Lei­di­nys svo­bo­da.org su­rin­ko 10 per­nykš­čių įvy­kių, nu­ste­bi­nu­sių moks­li­nin­kus ir pla­čią­ją au­di­to­ri­ją.

1. Metų proveržis

"YouTube" kadras

Kol „Uber“, „Airbus“, „Boeing“ ir „NASA“ plūkėsi besistengdamos sukurti keleivinį bepilotį transportą arba dar vadinamą „skraidantį taksi“, 3 bičiuliai iš Vokietijos miesto Hercbergo prie Harco – broliai Johannesas ir Phillipas Mickenbeckeriai bei jų draugas Erichas Westfalis – vienvietį bepilotį aparatą sukonstravo iš senos vonios ir keturių propelerių. Ne tik sukonstravo, bet ir „sulakstė“ iki parduotuvės.

Kaip primena svoboda.org, rusų inovatoriai iš Skolkovo pernai taip pat pamėgino pristatyti 154 tūkstančius eurų kainavusį „skraidantį taksi“, tačiau šis nuskrido tik iki artimiausios pusnies.

2. Metų produktas

"Youtube" kadras

Įsivaizduokite, kad jus pakvietė į svečius, bet jums teko išvykti iš miesto arba jūsų atžala vaidina mokykliniame spektaklėlyje, bet viršininkas užvertė jus darbu. „Sony“ kompanijos darbuotojas Junas Rekimoto pernai sukūrė prietaisą „ChameleonMask“, leidžiantį jums būti dvejose vietose vienu metu. Tai šalmas, „apginkluotas“ mikrofonu, garso kolonėlėmis ir visą veidą dengiančiu monitoriumi. Išradėjo nuomone, vietoje to, kad kažkur vykti pačiam, jūs galite nusisamdyti žmogų, kuris tai padarys už jus. Aplinkiniai matys ne jo veidą, o jūsų fizionomiją monitoriuje. Išradimas pelnė „žmogaus – Uberio“ pravardę, o jo autorius tvirtina, kad dauguma jį išbandžiusių žmonių liko labai patenkinti.

3. Metų atradimas

pixabay.com nuotrauka

Garsus amerikiečių rašytojas Kurtas Vonnegutas romane „Lopšinė katei“ aprašė fikcinį „Ledą-9“, kuris tirpo prie 45.8 laipsnių temperatūroje ir momentaliai užšaldydavo su juo susilietusį vandenį. Romane ši medžiaga lėmė visų vandens telkinių užšalimą ir žmonijos žūtį.

Iš tiesų mokslininkai žino daug įvairių ledo rūšių, tarp kurių yra ir panašus į „Ledą-9“, tik užšąla jis ne labai aukštoje, o labai žemoje temperatūroje.

Pernai atrasta dar viena ledo rūšis – „Ledas-7“, kuris tirpsta tik 81 laipsnio karštyje. Anksčiau manyta, kad natūraliose sąlygose jis neegzistuoja, tačiau pernai jo inkliuzų rasta įvairiuose pasaulio regionuose iškastuose deimantuose. Beje, kaip ir Kurto Vonneguto kūrinys, „Ledas-7“ tampa vandens kristalizacijos centru ir plinta 500 metrų per sekundę. Visuotinio ledynmečio grėsmės jis nekelia, nes egzistuoja tik esant ddidesniam, nei 20 tūkstančių atmosferų slėgiui.

4. Metų krizė

pixabay.com nuotrauka

Anot svoboda.org, didžiausia krizė mokslo srityje pernai įvyko socialinėje psichologijoje – rugsėjį paaiškėjo, kad patikrinimą atlaikė tik 13 iš 21 plačiai pripažinto šios srities tyrimo. Garsūs tyrimų autoriai kurį laiką tvirtino, kad kritikų kontroliniai tyrimai įtraukia per mažai tyrimo subjektų (kuo daugiau – tuo patikimesni rezultatai) arba yra nekompetentingi pakartoti eksperimentą.

Tačiau metų pabaigoje paskelbti duomenys parodė, kad kontroliniuose tyrimuose dalyvavo net didesnis kiekis tiriamųjų, o ir kvalifikacijos stoka tikrintojai nesiskundė. Maža to, į kontrolinius tyrimus jie įtraukė (kaip tiriamuosius) pačius tyrimų autorius. Rezultatai pasirodė dar blogesni: pasitvirtino tik 14 iš 28 tyrimų.

Didžiausią fiasko patyrė iki šiol patikima laikyta „Priming“ teorija, kurių autoriai – Nobelio ekonomikos premijos laureatai Danielis Kahnemanas ir Richardas Thaleris. Klasikinis šios teorijos pavyzdys – kai tyrimo subjektų paprašydavo nurodyti paskutinius jų socialinio draudimo numerio skaičius, o vėliau prašydavo pasakyti, kiek jie būtų pasiryžę mokėti už vieną ar kitą prekę. Tyrimas neva atskleidė, kad didesnius skaičius nurodę žmonės vėliau buvo linkę už prekes mokėti daugiau. Teorija atrodė tokia įtikima, kad ja ėmė praktikoje remtis kai kurios didžiosios IT kompanijos.

Pernykščių tyrimų neatlaikė net 8 iš 9 šią teoriją neva patvirtinusių eksperimentų, o ir vienintelis pasitvirtinęs parodė 7 kartus mažesnį poveikį, nei skelbė jo autoriai. Tikrintojai juokauja, kad psichologijoje liko vienintelė tikra taisyklė – pusė visų tyrimų meluoja ir žada, kad tikrinimų vajus dar tik prasideda.

5. Metų mįslė

ripleys.com nuotrauka

Havajų ruoniams „vienuoliams“ gresia visiškas išnykimas. XXI amžiaus pradžioje jų buvo likę mažiau nei pusantro tūkstančio ir nors jų medžioklė buvo uždrausta, populiacija nyksta toliau. Pernai mokslininkus nustebino dar vienas su šiais ruoniais susijęs atradimas – unguriai nosyje.

Mokslininkai teigia, kad per pastaruosius 2 metus užfiksuotas ne vienas atvejis, kai iš ruonių nosių kadaravo suaugę unguriai. Tuo metu per visus 40 ankstesnių stebėjimų metus neužfiksuotas nei vienas toks atvejis.

Atsižvelgiant į tai, kad visi „unguriuoti“ ruoniai buvo jauni ir visais atvejais ungurys kyšojo iš dešinės šnervės, svoboda.org juokauja, kad tai gali būti nauja ruonių paauglių mada.

6. Metų mįslės įminimas

Mokslininkus daug metų kankino klausimas: ar įmanoma sausą spagetį perlaužti į 2 dalis, laikant už galų. Kalbama, kad šia problema užsiėmė net kai kurie Nobelio premijos laureatai, tačiau nesėkmingai – spagetis lūždavo į 3 ir daugiau dalių.

Pernai problema išspręsta – Masačiusetso technologijų universiteto mokslininkai pasitelkė matematinį modeliavimą ir specialiai šiam tikslui sukurtą robotą. Mįslės įminimas pasirodė paprastas: vieną spagečio galą reikia pasukti maždaug 360 laispnių kampu ir lazdelė lūš į 2 dalis.

7. Metų meno projektas

leebulart.blogspot.com

Praėjusių metų pradžioje Niujorko modernaus meno galerijoje MoMA surengta korėjiečių menininkės Lee Bul paroda. Vienas iš jos darbų vadinosi „Žėrinti didybė“ ir buvo sudarytas iš blizgučiais ir karoliukais apibarstytų žuvų. Kad žuvis nesugestų, šiai instaliacijai buvo specialiai sukurta šaldymo sistema, tačiau ji sulūžo ir meno kūrinį teko skubiai pašalinti dėl nepakeliamos smarvės.

Netrukus paroda persikėlė į Londono „Hayward Gallery“, kurios savininkai „apsidraudė“ – žuvis supakavo į plastiko paketus ir dėl tikrumo į juos įbėrė kalio permanganato. Rezultatas buvo dar liūdnesnis, nei Niujorke, nes likus kelioms valandoms iki parodos atidarymo paketai su žuvimi ėmė sproginėti, o galerijoje kilo gaisras.

8. Metų apiplėšimas

Trys niekadėjai pernai apiplėšė San Antonijo (Teksasas, JAV) akvariumą ir pagrobė ryklį, kurį išsivežė vaikiškame vežimėlyje. Vienas piktadarys lankytojų akivaizdoje stvėrė maždaug metro ilgio ryklį už uodegos ir perdavė savo bendrininkui, kuris įvyniojo ryklį į šlapią rankšluostį ir nulėkęs į sandėliuką, panardino jį į skystį su valikliu. Talpą jie perkėlė į vaikišką vežimėlį ir išgabenę iš akvariumo teritorijos perkėlė į jų laukusį automobilį.

Aikštelėje laukęs automobilis ir sumaištis aplink jį sukėlė apsaugininkų įtarimą, tačiau šiems panorėjus apžiūrėti mašiną, ryklio grobikas pareiškė, kad automobilyje buvo jo sergantis vaikas, kurį reikėjo skubiai gabenti į ligoninę.

Grobiką policija sulaikė tą patį vakarą, o jo garaže rado didelį akvariumą su įvairiais jūrų gyviais. Tyrimo metu nustatyta, kad grobikas neketino ryklio parduoti, o norėjo pasilaikyti jį sau. Į miesto akvariumą ryklys grąžintas visiškai sveikas.

9. Metų „Darvino premija“

libguides.utk.edu nuotrauka

„Darvino premija“ kasmet skiriama žmonėms, žuvusiems per savo pačių kvailumą ir tokiu būdu „pagerinantiems žmonijos genofondą“. 2018 metais šią premiją pelnė 20 žmonių, iš kurių vienas nežuvo – tik persišovė savo vyriškąjį pasididžiavimą. Taip premijos teikėjų nuomone, jis dar gyvas būdamas išgelbėjo žmoniją nuo savo genų perdavimo palikuonims.

Tačiau kvailiausiu pripažintas įvykis Vokietijoje: vienas jaunuolis vaikštinėjo krantine su savo mergina ir dėl kažko taip ant jos supyko, kad įstūmė į vandenį. Siekdamas užtikrinto rezultato, jis puolė iš paskos, ketindamas savo rankomis paskandinti merginą, tačiau pasirodė, kad mergina plaukti mokėjo, o nevykėlis žudikas – ne. Mergina sėkmingai išsigavo iš vandens, o „Darvino premijos“ laureatas netrukus mirė ligoninėje. Pikantiškumo istorijai pridėjo tai, kad ji įvyko vasario 14 – įsimylėjėlių dieną.

10. Metų eksperimentas

Genų inžinerija išėjo už biologijos laboratorijų sienų ir išsiliejo į mases. Šešiolikmetis Grenoblio (Prancūzija) gyventojas Adrianas Locatellis Biblijos Pradžios Knygą ir Korano 13 skyrių „pavertė“ DNR grandine ir susileido sau jos pagrindu pagamintą serumą. Jaunuolis tvirtino, kad visa tai atliko savarankiškai, nors pasak svoboda.org, jo sudarytą nukleotidų seką DNR grandine pavertė kompanija „ProteoGenix“, o galutinį preparatą jam pagamino „VectorBuilding“, kurianti tam tikras DNR sekas į lasteles pernešančius virusus. Keletą dienų jaunuolis kentėjo dėl nestipraus uždegimo, tačiau kitokių „dieviškosios DNR“ pasekmių iki šiol nepasirodė.

.