KTU studentai pelnė tarptautinį pripažinimą
Nuo kū­ry­bin­gos Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) stu­den­tų, dės­ty­to­jų bei moks­li­nin­kų ko­man­dos ir šie­met Si­li­cio slė­ny­je ne­nu­sig­rę­žė sėk­mė. Jų pro­jek­tas – iš­tirps­tan­tys akių lę­šiai, skir­ti glau­ko­mai gy­dy­ti, – pri­pa­žin­tas an­tru ge­riau­siu tarp 150 ki­tų, pa­te­ku­sių į fi­na­li­nį eta­pą ka­te­go­ri­jo­je „Ge­riau­sios pa­sau­li­nio mas­to ino­va­ci­jos“ (Best Glo­bal In­no­va­tion).

2016 metais KTU inovacija – neinvazinis gliukozės matuoklis „GlucoCarer“ – prestižiniame „Silicio slėnio inovacijų iššūkio“ (Silicon Valley Innovation Challenge) konkurse pelnė aukščiausią apdovanojimą.

Verslumo ugdymo alternatyvos „Technologijų antreprenerystės“ kurso studentai jau ketverius metus atstovauja KTU šiame konkurse. Docentė Rita Jucevičienė, grįžusi iš praėjusią savaitę San Chosė (JAV) universiteto organizuoto renginio, džiaugėsi nauju įvertinimu, tačiau pridūrė, jog sakyti, kad ateities glaukomos gydymas yra KTU studentų rankose, būtų per skambu.

„Tai tik pirminė idėja, inovacijos glaukomai gydyti užuomazga. Jai įgyvendinti prireiks nemažai pastangų, investicijų ir laiko. Sėkmė priklausys nuo komandos kryptingo darbo, reikės mokslinių tyrimų, laboratorijų jiems atlikti. Kaip žinoma, medicininės paskirties produktų įteisinimas, sertifikavimas ir patentavimas trunka labai ilgai“, – neslėpė KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Strateginio valdymo katedros lektorė.

Šiuo metu klastinga lėtine akių liga, sukeliančia aklumą, Lietuvoje serga apie 32 tūkst. žmonių. Ji dažniausiai diagnozuojama vyresniems kaip 40 metų pacientams. Tačiau glaukoma gali sirgti ir vaikai, nes ši liga, vadinama klastingu regėjimo vagimi, gali būti paveldima ar įgimta. Statistika negailestinga – maždaug 1 iš 7 aklųjų yra apakęs dėl glaukomos.

Šiuo metu glaukoma gydoma kelias būdais: lazeriu, lašinant lašiukus ar atliekant chirurginę operaciją. „Lašeliams sulašinti glaukoma sergantis asmuo per dieną sugaišta apie valandą, nes procedūrą atlikti reikia triskart atitinkamais laiko tarpais. Kadangi dalis tirpalo išmirksima, vaistas gaminamas stipresnės koncentracijos, todėl dirgina akis. Ištirpstantis lęšis suteiktų daugiau emocinio komforto, sutaupytų nemažai laiko. Pakaktų lęšį įsidėti nakčiai ir jis pamažu tirptų, o vaisto įsavinimas būtų net 30 proc. didesnis ir nedirgintų akių, esant mažesnei koncentracijai“, – inovacijos privalumus vardijo R. Jucevičienė.

Ištirpstančių akių lęšių idėja kilo KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentei Viktorijai Pacharevaitei. Merginos pavyzdys puikiai iliustruoja teiginį, kad sėkmė lydi tuos, kurie nesustoja ties pirma kliūtimi.

„Pirminis idėjos variantas buvo ištirpstantys kontaktiniai lęšiai. Aš pati nešioju akinius ir žinau, kaip tai yra nepatogu. Nepatogumų sukelia ir kontaktiniai lęšiai. Jie gali dirginti akis, juos būna sunku įsidėti ar išsiimti, laiko ir dėmesio reikalauja tokių lęšių priežiūra. Todėl ir kilo mintis sukurti ištirpstančius akių lęšius. Kai paaiškėjo, kad panaši idėja jau buvo vystoma, nenuleidome rankų ir pirminį sumanymą pakreipėme konkrečia kryptimi – glaukomai gydyti“, – pasakojo studentė.

Kartu su V. Pacharevaite į Silicio slėnį vyko dar trys KTU studentai: Tomas Čaplinskas (Cheminės technologijos fakultetas), Paulius Kirkus ir Darius Kairys (Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas). Prie KTU studentų komandos prisidėjo du studentai iš San Chosė universiteto. Jie drauge plėtojo projektą ir pristatė jį Silicio slėnyje dirbantiems ekspertams, verslo akseleratoriams.