KTU mokslininkų sukurta technologija išvalo vandenį nepalikdama naftos produktų pėdsakų
Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, per 2010–2017-uo­sius dėl di­de­lio mas­to tank­lai­vių ava­ri­jų į van­de­ny­ną pa­te­ko 47 tūkst. to­nų naf­tos pro­duk­tų. Nors tank­lai­vių ava­ri­jos, ku­rių me­tu į van­de­ny­ną iš­lie­ja­mas di­džiu­lis kie­kis naf­tos, su­lau­kia dau­giau­sia me­di­jos dė­me­sio, kas­dien mū­sų nau­do­ja­mas ant­že­mi­nis trans­por­tas, o taip pat tu­ris­ti­nis van­dens trans­por­tas, yra di­des­nis van­de­ny­nų tar­šos šal­ti­nis.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupės sukurta technologija gali būti ypač naudinga sprendžiant naftos produktais užteršto vandens valymo problemą. Technologija itin efektyviai išvalo vandenį praktiškai nepalikdama jokių naftos produktų pėdsakų.

Vandenyje beveik visiškai panaikinami teršalai, o likusi naftos produktų koncentracija – iki 0,2 mg/l. Ši technologija žymiai efektyvesnė ir pigesnė nei kitos šiuo metu rinkoje esančios alternatyvos.

Nors reikalavimai skirtingose šalyse skiriasi, daugelyje Europoje ir Amerikos šalių naftos produktų kiekis vandenyje, patenkančiame į aplinką, negali viršyti 5 mg/l (Lietuvoje ši norma – 1mg/l). Nors jūros augalai ir gyvūnai dėl tokio taršos kiekio išgyvena, naftos produktai patenka į jų organizmus, juos nuodija ir pereina ekosistema toliau.

„Apdorotos šia technologija, į jūras išleidžiamos naftos pramonės nuotekos ne tik atitinka teisinius reikalavimus, bet tai iš esmės yra švarus vanduo“, – sako KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) tyrėjas, docentas dr. Viktoras Račys.

Sėkmingai įdiegta ir „Klaipėdos naftos“ terminaluose veikianti technologija gali būti pritaikyta pačiose įvairiausiose srityse: pavyzdžiui, ji tinkama balastinio vandens, automobilių plovyklų ir stovėjimo aikštelių nuotekoms valyti.

„Šiuo metu technologija modifikuojama, siekiant ją pritaikyti naudojimui ir kitose pramonės srityse, kuriose galimos organiškai užterštos nuotekos – maisto, chemijos, žemės ūkio produktų gamybos. Technologiją galima taikyti nuotekoms valyti, arba ją įdiegti į ciklinį procesą – kai švarus, sterilizuotas vanduo grįžta į gamybą“, – teigia V. Račys.

KTU mokslininkų sukurtoje biologinių nuotekų valymo sistemoje naudojami mikroorganizmai, galintys prisitaikyti prie tam tikros aplinkos; jie parenka tam tikrus fermentus, kurie įgalina skaidyti naftos produktus, kitaip tariant, „suvirškina“ kenksmingas medžiagas jas paversdami anglies dioksidu ir vandeniu.

Pasak KTU mokslininko V. Račio, didžiausias iššūkis – vandens valymo technologijoje užtikrinti mikroorganizmų stabilumą: juos sunku išauginti, tačiau labai lengva prarasti.

„Paslaptis ta, kad mes radome būdą kaip išlaikyti mikroorganizmus sistemoje. Dėl to ji yra labai stabili ir patikima, praktiškai nesunaikinama“, – teigia jis.

Veikiantis vandens valymo mechanizmas išvalo 160 m3 vandens per valandą.