KTU chemikai atrado būdą ypač greitai nustatyti cianido koncentraciją vandenyje
Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to Che­mi­nės tech­no­lo­gi­jos fa­kul­te­to (KTU CTF) moks­li­nin­kų gru­pė su­sin­te­ti­no nau­ją me­džia­gą, ku­ri ga­li bū­ti nau­do­ja­ma kaip cia­ni­dų de­tek­to­rius van­de­ny­je. Esant kon­tak­tui su cia­ni­du, ši me­džia­ga pa­kei­čia spal­vą vos per pu­sę mi­nu­tės – 20 kar­tų grei­čiau nei šiuo me­tu ko­mer­ciš­kai nau­do­ja­mi cia­ni­do de­tek­to­riai. Cia­ni­dams ap­tik­ti nau­do­ja­mas ko­lo­ro­me­tri­nis me­to­das, t. y. ma­tuo­ja­mas spal­vos in­ten­sy­vu­mas.

Teršalai iš metalo apdirbimo, geležies ir plieno gamyklų bei organinių chemikalų pramonės – viena pagrindinių cianido patekimo į vandenį priežasčių. Be to, cianidas gali būti šalutinis produktas, atsirandantis chlorinant kai kurias nuotekas.

Gamtoje cianidas aptinkamas daugiau nei tūkstantyje augalų rūšių, tarp kurių – sorgas, bambuko ūgliai ir net valgomasis manijokas. Santykinai maža cianido koncentracija gali būtų mirtinai nuodinga tiek žmonėms, tiek laukinei gamtai.

„Kai kurie regionai yra labiau jautrūs vandens užteršimui cianidu nei kiti. Pavyzdžiui, tarp potencialiai pavojingiausių natūralių cianido šaltinių yra valgomasis manijokas, kuris Pietų Amerikos šalyse naudojamas maistui; jis nuodingas, jei yra paruošiamas netinkamai. Cianido kiekis vandenyje taip pat turi būti tikrinamas ir kalnakasybos pramonėje, nes ši medžiaga naudojama aukso ir sidabro gavybai“, – sako KTU CTF Organinės chemijos katedros tyrėjas profesorius Vytas Martynaitis.

KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkų susintetintas mišinys gali būti naudojamas įvairiomis aplinkybėmis, kuriose tikėtinas apsinuodijimas cianidu. Naujoji medžiaga itin jautriai reaguoja į cianidus – ji pakeičia spalvą beveik iškart po sąlyčio su šia nuodinga medžiaga.

„Mūsų mišinys yra greitesnis nei kitos tyrinėtos ir komerciškai naudojamos kolorometrinės medžiagos. Šiuo metu rinkoje naudojamų cianido detektorių reakcijos laikas yra 20 minučių, tuo tarpu mūsų sukurta medžiaga, po kontakto su cianidais, pakeičia spalvą maždaug po pusės minutės“, – pažymi V. Martynaitis.

Esant kontaktui su cianidais, vienas iš junginio žiedų išyra ir susidaro nitrofenolatas, kuris ir suteikia spalvą. Lyginant panašias medžiagas, šiuo metu naudojamas produktuose, aptinkančiuose cianidą, KTU laboratorijose susintetintas junginys yra daugiau nei 20 kartų greitesnis.

Mokslininkų grupės susintetinta nauja medžiaga gali būti daug kur pritaikoma: pavyzdžiui, integruojant su polimerais, cianido detektorius gali būti pateikiamas testo juostelės forma, kuri iš karto pakeičia spalvą, jei vandenyje yra cianido pėdsakų.

KTU chemikų susintetintas junginys, naudojamas kaip cianido jonų cheminis detektorius, neseniai buvo patentuotas Europos patentų tarnyboje (EPO). Išradimas komercializuojamas padedant KTU Nacionaliniam inovacijų ir verslo centrui, kuris veikia kaip „vienas langelis“, padedantis verslui bendradarbiauti su mokslu.