Kosmose pastebėti net 72 neaiškios kilmės sprogimai
Di­džio­ji da­lis su­per­no­vų spro­gi­mų ga­li bū­ti su­skirs­ty­ti į ke­le­tą ti­pų, dėl is­to­ri­nių ap­lin­ky­bių žy­mi­mų Ia, Ib, Ic, II-L, II-P ir pa­na­šiai. Bet bū­na ir to­kių spro­gi­mų, ku­rių pri­skir­ti vie­nam iš šių ti­pų ne­išei­na, o jų kil­mė lie­ka ne­aiš­ki.

Balandžio pradžioje pristatyti naujausi Tamsiosios energijos apžvalgos tyrimo duomenys, kuriuose aptikti net 72 tokie keisti sprogimai.

37 sprogimų padėtys identifikuotos pakankamai gerai, kad juos pavyko susieti su konkrečiomis galaktikomis ir nustatyti atstumus. Pastarieji yra labai įvairūs – sprogimų šviesa iki mūsų keliavo nuo 700 milijonų iki 9,5 milijardo metų.

Sprogimai vystosi labai greitai – mažiau nei per dešimt dienų pasiekia maksimumą ir per mažiau nei trisdešimt dienų išblėsta. Dauguma jų, atrodo, blėsta dėl to, kad ir plečiasi, ir vėsta, tačiau keli tik plečiasi, o temperatūrą išlaiko tokią pat, kaip maksimalaus šviesio būsenoje. Taigi greičiausiai sprogimai yra nevienodų procesų pasekmė.

Dauguma sprogimų aptikti aktyviai žvaigždes formuojančiose galaktikose, taigi gali būti mirštančių masyvių žvaigždžių sprogimai, bet neaišku, kodėl jie yra daug greitesni už įprastas supernovas. Kol kas paaiškinimo, kokie procesai nulemia tokią jų evoliuciją, nėra.