Klimato kaitos maisto skaičiuoklė: koks jūsų anglies dioksido pėdsakas
Nau­jau­sio moks­li­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, veng­ti mė­sos ir pie­no pro­duk­tų – vie­nas ge­riau­sių bū­dų su­ma­žin­ti po­vei­kį ap­lin­kai. Ta­čiau koks skir­tu­mas tarp jau­tie­nos ir viš­tie­nos? Ar ry­žių du­buo pa­ga­mi­na dau­giau šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų nei lėkš­tė traš­ku­čių? Ar vy­nas drau­giš­kes­nis ap­lin­kai nei alus?

Kaip rašo „BBC News“, Oksfordo universiteto tyrimas atskleidė, kad maisto produkcijai tenka ketvirtadalis visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, prisidedančių prie visuotinio atšilimo. Tačiau mokslininkai nustatė, kad įvairių maisto produktų poveikis aplinkai labai skiriasi.

Tyrimo duomenimis, mėsa ir kiti gyvūninės kilmės produktai lemia daugiau nei pusę išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nors sudaro tik penktadalį kalorijų, mūsų gaunamų valgant ir geriant. Nustatyta, kad iš visų tirtų produktų jautiena ir ėriena daro didžiausią žalą aplinkai. Tyrimo rezultatai patvirtina Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisijos rekomendacijas, kaip kiekvienas asmuo gali prisidėti mažinant klimato kaitą.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija rekomenduoja valgyti mažiau mėsos, pieno, sūrio ir sviesto, tačiau daugiau valgyti vietinės kilmės sezoninio maisto ir mažiau išmesti maisto produktų. Taip pat rekomenduojama apšiltinti namus, keliauti traukiniais ir autobusais, o ne lėktuvais, verslo keliones keisti į vaizdo konferencijas.

Oksfordo universiteto tyrimo, paskelbto žurnale „Science“, duomenimis, mažiau valgydamas mėsos ir pieno produktų, kiekvienas asmuo gali dviem trečdaliais sumažinti valgomu maistu paliekamą anglies dioksido pėdsaką. Net labiausiai klimatui nekenksminga mėsos produkcija vis dar pagamina daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei vegetariniai baltymų šaltiniai, pavyzdžiui, pupelės ar riešutai.

„Tai, ką valgome, yra vienas galingiausių veiksnių, lemiančių daugelį pagrindinių aplinkosaugos problemų pasaulyje nuo klimato kaitos iki biologinės įvairovės nykimo, – sakė tyrėjas Josephas Poore'as. – Pakeitę savo mitybą, galite labai pakeisti asmeninį poveikį aplinkai, sutaupydami vandens, mažindami taršą ir miškų nykimą. Maždaug 75 proc. mažiau reikės žemės jūsų maistui išauginti. Tai labai daug, ypač jei žvelgsime viso pasaulio mastu.“

Dar labiau sumažinti asmeninį poveikį aplinkai galima pakeitus dažnus skrydžius lėktuvu į keliones kitomis transporto priemonėmis. Iš Londono į Niujorką skrendančio keleivio anglies dioksido pėdsakas yra beveik pusė tonos šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Įprastas benzinines transporto priemones pakeitus elektriniu automobiliu per metus galima sumažinti jų daugiau nei dvigubai.

Buvusių miškų plotuose išauginti mėsiniai galvijai lemia 12 kartų daugiau išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei karvės, auginamos natūraliose ganyklose.livekindly.co nuotrauka

Svarbu taip pat žinoti, kaip ir kur gaminamas maistas, nes to paties maisto produkto poveikis aplinkai gali labai skirtis. Pavyzdžiui, buvusių miškų plotuose išauginti mėsiniai galvijai lemia 12 kartų daugiau išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei karvės, auginamos natūraliose ganyklose.

Mėsa ir pieno produktai nėra vieninteliai, smarkiai prisidedantys prie kiekvieno žmogaus paliekamo anglies dioksido pėdsako. Šokoladas ir kava taip pat lemia palyginti didelį šiltnamio efektą, jei kavos ir kakavos pupelės užaugintos vietovėse, kur iškirsti atogrąžų miškai. Rinkitės klimatui draugiškus pomidorus – auginamus lauke arba aukštųjų technologijų šiltnamiuose, o ne dujomis ar aliejumi šildomuose šiltnamiuose. Ekologiško alaus mėgėjams gali būti įdomu, kad pilstomas alus leidžia gerokai sumažinti išmetamų teršalų negu parduodamas perdirbamose skardinėse ar – dar blogiau – stikliniuose buteliuose.

Oksfordo universiteto mokslininkas J. Pooras ir Thomasas Nemecekas iš Šveicarijos agroekologijos ir aplinkos tyrimų centro Ciuriche ištyrė 40 pagrindinių maisto produktų, kurie sudaro didžiąją dalį vartojamo maisto pasaulyje, poveikį aplinkai. Jie įvertino šių maisto produktų įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui ir žemės bei gėlo vandens kiekiui, naudojamam visuose gamybos etapuose, įskaitant perdirbimą, pakavimą ir transportavimą, tačiau atmetus gaminimo procesą.

Išanalizavę duomenis iš beveik 40 tūkst. ūkių, 1600 perdirbėjų, pakuočių tipų ir mažmenininkų, J. Poore'as ir Th. Nemecekas sugebėjo įvertinti, kaip skirtinga gamybinė praktika ir geografija turi labai skirtingų padarinių planetai.