Kaip Marso kolonizatoriai gaminsis energiją?
Ke­lio­nė į Mar­są už­truks ke­lis mė­ne­sius. Vė­liau iš ten dar rei­kės ir su­grįž­ti. Aiš­ku, jei žmo­nės Rau­do­no­jo­je pla­ne­to­je ke­ti­na tu­rė­ti nuo­la­ti­nes ba­zes, jie ten tu­ri ne­blo­gai įsi­kur­ti. Tam rei­kės ener­gi­jos, ku­rios nu­si­ga­ben­ti pa­pras­čiau­siai ne­ga­li­me. Ta­čiau pa­na­šu, kad NA­SA tu­ri spren­di­mą, ku­ris ga­li tu­rė­ti įta­kos ir ka­ry­bos pra­mo­nei.

NASA išbandė nedidelį modulinį branduolinį reaktorių pavadintą „Kilopower“ ir atskleidė, kad jis veikia be priekaištų. Specialistai netveria džiaugsmu – ši technologija yra atsakymas į didžiausius nuogąstavimus dėl energijos gamybos ilgose kosminėse kelionėse. Žinoma, mobilūs branduoliniai reaktoriai jau egzistuoja (juk egzistuoja ir branduoliniai lėktuvnešiai, ir povandeniniai laivai), tačiau nei vienas iš jų nėra taip lengvai pritaikomas skrydžiams į kosmosą. Šalia to „Kilopower“ dar yra ir modulinis, todėl galima sukurti įvairias šio prietaiso konfigūracijas.

Vieno kilovato versija galėtų teikti energijos skrudintuvui ar virduliui, 10 kilovatų jėgainės jau pakaktų ir didesniems elektros varikliams, o kelių jų – ir kolonijos pastatams Marse. Aišku, saulės energija išlieka prioritetu, tačiau ką darys žmonės, jei dulkių audros užklos saulės kolektorius? Juos teks skubiai valyti. Pati užsitęsusi audra pirmuosius Marso žmones paliktų visai be elektros energijos. Taigi, branduolinis reaktorius yra patikimesnė išeitis. Mokslininkai skaičiuoja, kad viename krovininiame modulyje tilptų net keli „Kilopower“ generatoriai.

Kovą „Kilopower“ buvo intensyviai bandomas. Jis 20 valandų be pertraukų veikė pilnu pajėgumu ir jokių silpnų vietų neparodė. Bandomas prototipas buvo sukurtas jau turint omenyje kosminėms misijoms keliamus reikalavimus, todėl buvo lengvas ir kompaktiškas. Mokslininkai taip pasitikėjo „Kilopower“ galimybėmis, kad jį išbandė ir gana šiukščiais testais. Pavyzdžiui, staiga išjungė aušinimo sistemą – ji neveikė tiek laiko, kiek prireiktų ją sutaisyti. Vėliau aušinimo sistema buvo įjungta per dideliu intensyvumu – reaktorius buvo šaldomas. Tačiau šerdies temperatūra abiem atvejais tepakito maždaug 15 laipsnių.

Tikriausiai nereikia net sakyti, kad „Kilopower“ praverstų ir ant žemės. Šis branduolinis reaktorius yra nepaprastai patikimas, jo nereikia papildyti kuru. Todėl jis taptų puikiu pagalbininku įruošiant karines bazes. Galbūt jis galėtų tapti ir kokios nors antžeminės technikos dalimi. Visgi, kol kas tai – tik kalbos, nes „Kilopower“ projektas vystomas su kitais tikslais.

Vos tik „Kilopower“ pradeda veikti, jokių žmogaus pastangų veikimui palaikyti nereikia. „Kilopower“ veiks metų metus be jokio žmogaus įsikišimo. Mokslininkai teigia, kad įrenginys jau dabar yra paruoštas trumpoms kosminėms misijoms, o ir panaudojimas ilgose misijose yra ne už kalnų. Tiesa, dar reikia atlikti keletą bandymų – NASA jau planuoja iškelti „Kilopower“ į orą.