Kaip Jupiteris paspringo berydamas dujas: paaiškėjo dviejų milijonų metų paslaptis
Ju­pi­te­ris pra­dė­jo for­muo­tis be­veik kar­tu su Sau­le. Me­teo­ri­tų che­mi­nės su­dė­ties duo­me­nys lei­džia spręs­ti, kad pra­ėjus vos vie­nam mi­li­jo­nui me­tų po Sau­lės įsi­žie­bi­mo, Ju­pi­te­ris jau bu­vo ga­na ma­sy­vi pla­ne­ta.

Meteoritai taip pat atskleidžia, kad tarp 1 ir 3 milijonų metų po Saulės susiformavimo, Saulės sistemoje buvo du mažų protoplanetinių uolienų rezervuarai – vienas arčiau Saulės, nei Jupiteris, kitas toliau.

Taigi Jupiteris tuo laikotarpiu buvo pakankamai masyvus, kad sukurtų barjerą – bent 20 kartų masyvesnis už Žemę. Tokios masės planeta turėtų imti sparčiai ryti protoplanetinio disko dujas, tačiau turimi duomenys byloja, kad Jupiteris du milijonus metų augo lėtai, ir būdamas trijų milijonų metų amžiaus siekė vos 50 Žemės masių. Tik tada jis ėmė ryti dujas ir sparčiai užaugo iki šiandieninės 300 kartų už Žemę didesnės masės.

Dabar pristatytas tokio augimo sulėtėjimo paaiškinimas. Detaliai apskaičiavus Jupiterio energijos balansą nustatyta, kad į jį krentantys protoplanetiniai uolienų gabalai planetą per milijoną metų įkaitino. Jos temperatūra išaugo tiek, kad ji negalėjo išlaikyti dujų prie savęs. Taigi jauną Jupiterį supančios disko dujos liko skrieti sau, o Jupiteris toliau augo tik valgydamas uolienas. Per tolesnius du milijonus metų planeta išaugo tiek, kad jau galėjo išlaikyti dujas net ir būdama karšta, todėl ėmė augti daug sparčiau.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.