Izraelis pasiuntė į Mėnulį pirmąjį savo zondą
JAV kos­mi­nių tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vės „Spa­ceX“ ra­ke­ta ket­vir­ta­die­nį iš Ka­na­ve­ra­lo ky­šu­lio Flo­ri­do­je ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą į Mė­nu­lį iš­skrai­di­no vie­no Iz­rae­lio kon­sor­ciu­mo apa­ra­tą „Be­res­heet“ („Pra­džia“).

Grupė „SpaceIL“ siekia tapti pirmąja privačia organizacija, paleisiančia aparatą, turintį pasiekti Mėnulį. Be to, „Beresheet“ būtų pirmas Izraelio į Mėnulį pasiųstas aparatas.

Raketos paleidimas vyko sklandžiai.

„Beresheet“ nusileidimas ant Mėnulio planuojamas po septynių savaičių, balandžio 11-ąją.

„SpaceIL“ vadovas Ido Anteby ir ir valstybinės įmonės „Israel Aerospace Industries“ (IAI) kosminių technologijų padalinio generalinis direktorius Opheras Doronas anksčiau šią savaitę sakė, kad „Beresheet“ mažiausiai šešis kartus apsisuks aplink Žemę, kad įgytų pakankamą greitį pasiekti Mėnulį ir nusileistų ant jo paviršiaus.

Jeigu „SpaceIL“ bus sėkminga, Izraelis taps ketvirtąja valstybe, pasiuntusia savo aparatą į Mėnulį po Sovietų Sąjungos, JAV ir Kinijos.

Pastaraisiais mėnesiais „SpaceIL“ stengėsi sužadinti visuomenės susidomėjimą šia misija. Konsorciumo atstovai lankė šalies mokyklas ir užsakė televizijos reklamų, teigiančių, jog Izraelis pagal savo kosminius pajėgumus susilygino su pasaulio galybėmis.

Maždaug skalbyklės dydžio zonde sumontuoti prietaisai Mėnulio magnetiniam laukui matuoti. Jis taip pat skraidins Biblijos tekstą, mikroskopiškai išgraviruotą ant nedidelio metalinio disko.

Izraelio kosminės programos vadovas Avi Blasbergeris išreiškė viltį, kad „SpaceIL“ šalyje sukurs „Beresheet“ efektą“, panašiai kaip JAV „Apollo“ kosminė programa paskatino naujosios amerikiečių kartos susidomėjimą mokslu.

„SpaceIL“ buvo įkurtas 2011 metais ir iš pradžių varžėsi dėl interneto milžinės „Google“ įsteigtos premijos „Lunar Xprize“, turėjusios atitekti privačiai bendrovei, pirmajai nuskraidinsiančiai į Mėnulį kibernetinį zondą. Tačiau šis 20 mln. dolerių vertės konkursas pernai buvo atšauktas, nes tapo aišku, kad nė viena iš penkių dalyvavusių kompanijų nespės įvykdyti užduoties iki nustatyto termino.

„SpaceIL“ projekto kaina per kelerius metus išaugo maždaug iki 100 mln. dolerių. Tarp jo pagrindinių donorų yra Pietų Afrikos ir Izraelio milijardierius Morrisas Kahnas bei kiti rėmėjai iš viso pasaulio.

M. Kahnas sakė, kad „kiekvienas žydas, ne tik kiekvienas izraelietis, prisimins, kur jis buvo, kai Izraelis nusileido Mėnulyje“.