Iš Belgijos į Lietuvą – prisidėti prie permainų
Po de­vy­ne­rių me­tų Pra­ncū­zi­jo­je ir Bel­gi­jo­je dr. Jus­ti­na Kli­ma­vi­čiū­tė grį­žo į Lie­tu­vą ir nuo spa­lio 1 die­nos Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) Eko­no­mi­kos ir vers­lo ad­mi­nis­tra­vi­mo fa­kul­te­te dės­to eko­no­mi­kos pa­grin­dus pir­ma­kur­siams, to­liau tę­sia ty­ri­mus, skir­tus il­ga­lai­kei se­ny­vų žmo­nių prie­žiū­rai.

„Grįžau, nes labai suintrigavo galimybė prisidėti prie pokyčių ekonomikos mokslo srityje. Siekiama atnaujinti studijų programas, pakelti Lietuvos lygį, – sakė „Lietuvos žinioms“ dr. J. Klimavičiūtė. – Grįžti į savo šalį visada traukia. Lietuvoje gyvena tėvai, giminės, draugai. Smagu būti čia ir kartu toliau bendradarbiauti su užsienio kolegomis.“

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslo prodekanas dr. Linas Tarasonis, pats prieš dvejus metus grįžęs iš Prancūzijos, vykstančias permainas yra pavadinęs ekonomikos aukštojo mokslo revoliucija, kad VU būtų vienoje gretoje su geriausiais šios srities Europos universitetais.

„Labai daug jaunų žmonių išvažiuoja, lieka seni tėvai, todėl svarbus klausimas, kas jais rūpinsis.“

Kartu su VU įkurtas Lietuvos banko Tyrimų centras pritraukė talentingų užsienio ekonomistų. Pradėti aukščiausio lygio tyrimai. Visi Tyrimų centro mokslininkai dėsto VU. Ši rudenį pradėta nauja bakalauro studijų programa anglų kalba. Ją pasirinkusiems pirmakursiams ekonomikos pagrindus dėsto dr. J. Klimavičiūtė, dr. L. Tarasonis ir dr. Guillermo Hausmannas Guilas iš Lietuvos banko Tyrimų centro.

Galimybė likti Lietuvoje

„Susipažinau su Linu vienoje konferencijoje. Gana lengva, kai abu lietuviai. Po kiek laiko sužinojau, kad jis tapo prodekanu ir fakultetą domintų mano darbo patirtis užsienyje“, – pasakojo mokslininkė.

Šiemet pagal naująją kiekybinės ekonomikos bakalauro programą, parengtą atsižvelgiant į Vakarų universitetų patirtį, pradėjo mokytis 30 studentų iš Lietuvos. Ateityje tikimasi pritraukti ir iš kitų šalių. Studijos truks trejus metus. Tai – irgi naujovė, nes kol kas Lietuvoje yra ketverių metų bakalauro studijos. Taip pat galvojama apie modernią magistro programą, atitinkančią Vakarų Europos lygį.

Per konferenciją Lisabonoje kartu su kitais dalyviais. / Asmeninio archyvo nuotrauka

„Tokiomis studijomis sieksime pritraukti gabiausius studentus, kad jie neišvyktų iš Lietuvos, – pabrėžė dr. J. Klimavičiūtė. – Daug kas iš dabartinių pirmakursių pasakojo, kad baigę mokyklą norėjo iš karto išvykti į užsienį studijuoti. Tačiau sužinoję, kad ir VU yra pagal tarptautinius standartus parengta programa anglų kalba, pasirinko ją ir galimybę likti Lietuvoje.“

Matematika ir intuicija

Justina vaikystėje augo Vilniuje, vėliau su tėvais persikėlė į Panevėžį. Baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę, dabar gimnaziją, ir įstojo į VU studijuoti ekonomiką.

„Mokykloje labai gerai mokiausi, turėjau gerus pažymius ir galėjau stoti, kur norėjau. Buvo galvosūkis pasirinkti. Galvojau apie ekonomiką ir teisę. Galiausiai apsisprendžiau studijuoti ekonomiką. Man labai patiko matematika, ypač vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje, kai dėstė labai geras mokytojas Kazys Karpauskas“, – prisiminė mokslininkė.

Matematika, pasak dr. J. Klimavičiūtės, yra ekonomikos pagrindas. Tai, matyt, ir pastūmėjo rinktis ekonomiką. Manė, pabandys, o jei nepatiks, stos kitur. Bet patiko nuo pirmo kurso. Daug matematikos, viskas struktūrizuota, aiškūs modeliai. Tačiau matematika nėra sausa, tie modeliai kuriami tikro gyvenimo pagrindu, ir reikia išmanyti, turėti to tikro gyvenimo intuiciją, kad galėtum juos teisingai analizuoti.

Į svajonių šalį

Baigusi VU bakalauro studijas, panevėžietė išvyko į Prancūziją. Apie šią šalį visada svajojo. Vienuoliktoje klasėje pradėjo mokytis prancūzų kalbos. Kaip laisvąjį dalyką prancūzų kalbą pasirinko ir studijuodama VU. Nemažai mokėsi savarankiškai, lankė privačias pamokas.

Pajūryje Normandijoje. / Asmeninio archyvo nuotrauka

„Labai norėjau išmokti prancūzų kalbą – ir išmokau. Dar patobulinau pusmetį pagal „Erasmus“ mainų programą išvykusi į Ruano universitetą, – pasakojo Justina. – Būtent tada ir apsisprendžiau studijuoti Prancūzijoje. Susiradau magistro programą garsioje Tulūzos ekonomikos mokykloje. Buvau laiminga, kai į ją patekau. Nors iš pradžių buvo tikrai sunku. Studijų, ypač magistro, lygis labai aukštas, didelis tempas. Daugelis bendrakursių patyrė šoką.“

Tulūzos ekonomikos mokykloje mokosi studentai iš įvairiausių pasaulio šalių. Justina buvo vienintelė lietuvė. Baigusi dvejų metų magistro studijas, Tulūzos ekonomikos mokykloje buvo priimta ir į doktorantūrą.

Ilgalaikės priežiūros ekonomika

Mokslininkės tyrimų tema nuo magistro studijų išliko ta pati – pagalba žmonėms, kurie dėl senatvės nesugeba pasirūpinti savimi. Jiems reikalinga priežiūra: padėti nusiprausti, apsirengti, pavalgyti, atlikti kitus kasdienius darbus. Tačiau tokia priežiūra labai brangi.

„Dabar žymus visuomenės senėjimas daugelyje šalių. Senų žmonių daugėja ir rūpinimosi jais problema aštrėja. Todėl aktyviai plėtojama ir pagalbos seniems žmonėms ekonomikos kryptis, – sakė tyrėja. – Kyla daug klausimų, susijusių su finansavimu. Pavyzdžiui, jei žmogus neturi artimųjų, kurie galėtų juo pasirūpinti. Šiek tiek priežiūros teikia valstybė. Tačiau kol kas valstybės dar nelabai aktyviai įsitraukia.“

Dr. J. Klimavičiūtės tyrimai daugiausia ir susiję su viešąją – valstybės sektoriaus – ekonomika. Stengiamasi rasti efektyvių būdų valstybei įsikišti ir padėti žmonėms. Taip pat analizuojama privati rinka. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar JAV, yra specialus ilgalaikės priežiūros senatvėje draudimas. Apsidraudę žmonės, susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai reikia ilgalaikės priežiūros, gauna išmokas, padedančias ją finansuoti.

Studijuojant Tulūzoje. / Asmeninio archyvo nuotrauka

„Lietuvoje taip pat visuomenė sensta ir didelė emigracija. Labai daug jaunų žmonių išvažiuoja, lieka seni tėvai. Todėl svarbus klausimas, kas jais rūpinsis. Kokia pagalba bus suteikta seniems žmonėms“, – pabrėžė mokslininkė.

Nebus lengva

Paskutiniais, ketvirtais, doktorantūros metais Justina buvo pakviesta dirbti į Lježo universitetą Belgijoje. Prof. Pierre’as Pestieau domėjosi tais pačiais klausimais ir buvo doktorantės vadovo prof. Helmutho Cremerio straipsnių bendraautoris.

„Dabar jis yra ir mano straipsnių bendraautoris. Kartu parašėme nemažai straipsnių. Bendradarbiaujame ir toliau“, – sakė mokslininkė.

Po metų Tulūzos ekonomikos mokykloje apgynusi daktaro laipsnį, lietuvė ir liko Belgijoje. Podaktarinės stažuotės Lježo universitete sutartis baigėsi šį rugsėjį, ir dr. J. Klimavičiūtė iš karto grįžo į Lietuvą. Vilniuje nuomojasi butą. Vėliau planuoja imti paskolą būstui įsigyti.

„Mokslo darbuotojų, dėstytojų atlyginimai Lietuvoje maži. Finansiškai nebus lengva. Iš tikrųjų Lietuvai dar yra kur tobulėti, palyginti su Vakarų Europa, – juokėsi ekonomistė. – Tačiau džiaugiuosi grįžusi. Ryšio su Lietuva niekada nebuvau nutraukusi. Parvykdavau du tris kartus per metus. Džiugu matyti, kad Lietuva, ypač Vilnius, labai gražėja. Vilnius, mano manymu, gali drąsiai lygiuotis su Vakarų Europos miestais.“