Gyvybė slepiasi Titano krateriuose?
Sa­tur­no pa­ly­do­vas Ti­ta­nas daug kuo yra pa­na­šus į Že­mę – ten vyks­ta ak­ty­vus at­mo­fe­ros cik­las, eg­zis­tuo­ja upės, eže­rai ir jū­ros, vė­jai kei­čia ko­pų iš­si­dės­ty­mą ir nai­ki­na kra­te­rius.

Tiesa, temperatūra ten yra maždaug –200 Celsijaus laipsnių, o vandenį atstoja metanas ir etanas. Visgi gyvybė tokioje aplinkoje galbūt irgi galėtų egzistuoti.

Dabar pristatytas tyrimas, kuriame iškelta hipotezė, jog gyvybės pėdsakų Titane geriausia ieškoti krateriuose ir kriovulkanuose, iš kurių veržiasi skystas vanduo. Būtent skysto vandens trūkumas neleidžia Titane formuotis sudėtingiems junginiams, reikalingiems žemiško tipo gyvybei atsirasti, nes kito ingrediento – anglimi paremtų organinių molekulių – ten apstu.

Vietose, kur yra skysto vandens, gali prasidėti sudėtingos cheminės reakcijos, o vandeniui sustingus ten liktų organinių nuosėdų. Aptikti jas nuotoliniu būdu yra neįmanoma, taigi hipotezės patikrinimui reikėtų į Titaną nusiųsti paviršinį zondą, kuris labai tiksliai nusileistų viename iš kraterių prie kadaise egzistavusio vandens telkinio ir ištirtų nuosėdų cheminę sudėtį. Tokia analizė padėtų nustatyti prebiotinių (t. y. iki gyvybės atsiradimo vykstančių) procesų eigą ir atsakyti į klausimą, kaip gyvybė atsirado Žemėje.

Tyrimo rezultatai publikuojami Astrobiology.