Gabrielius Jakutis: „Ateityje neliks neišgydomų ligų“
Gab­rie­lius Ja­ku­tis šią va­sa­rą dar tik baigs me­di­ci­nos stu­di­jas, ta­čiau pra­ėju­sie­ji me­tai vai­ki­nui bu­vo iš­ties sėk­min­gi. Bū­si­ma­sis me­di­kas va­do­va­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­to jau­nų­jų moks­li­nin­kų  „i­GEM“ ko­man­dai, ku­ri Bos­to­ne vy­ku­sia­me pres­ti­ži­nia­me tarp­tau­ti­nia­me sin­te­ti­nės bio­lo­gi­jos kon­kur­se iš­ko­vo­jo di­dį­jį pri­zą. Ši per­ga­lė – tai tar­si įro­dy­mas, ką ga­li su­kur­ti ga­bus ir veik­lus jau­ni­mas, kai jiems su­teik­ta kū­ry­bi­nė lais­vė ir fi­nan­si­nė pa­ska­ta.

– Papasakok, ką jūs sukūrėte, kad jums nusilenkė net geriausi pasaulyje universitetai ir buvo pripažinta jūsų sėkmė? Kur slypi šio projekto patrauklumas?

– Mes sukūrėme lanksčią plazmidžių grupių ir jų kopijų skaičiaus valdymo sistemą. Nors tai skamba sudėtingai, tačiau išties nėra sunku suprasti. Plazmidės yra plačiai biotechnologijose naudojamos apskritos formos DNR struktūros, kuriomis į mikroorganizmus perkeliama įvairi genetinė informacija ir keičiamos ląstelių funkcijos. Taigi, plazmides galime laikyti informacijos nešėjomis. Genetinę informaciją kaip ir bet kokią kitą labai svarbu tinkamai valdyti. Iki šiol skirtingų genų raiškos valdymo metodų buvo du, abu susiję su biologiniais transkripcijos ir transliacijos procesais.

Mūsų komandos atradimas papildė šiuos metodus trečiuoju genetinės informacijos valdymo tipu – genų kopijų skaičiaus kontrole.

Projektas patrauklus keletu aspektų. Pirma, genų kopijų skaičiaus valdymas atveria naujas tyrimų galimybes gyvybės mokslų srityje ir biotechnologijų pramonėje. Tai turėtų palengvinti ir atpiginti kai kuriuos biotechnologinius procesus. Antra, toks išradimas – pati tikriausia sintetinė biologija savo prasme, kas ypač turėjo patikti konkurso teisėjams. Jį ateityje naudos įvairios „iGEM“ komandos, tad toks pritaikomumas atvirai sintetinės biologijos bendruomenei labai patiko.

– Esi minėjęs, kad jums buvo svarbu, jog projektas pirmiausia pasitarnautų Lietuvai. Gal jau matai jo pritaikymo mūsų šalyje galimybes? Koks šio projekto tolimesnis likimas?

– Lietuvai jis jau šiek tiek pasitarnavo – šalies vardą išgirdo žymiausi sintetinės biologijos mokslininkai, atradimu galėjome pasigirti ekspertams iš JAV, atvykusiems vertinti Lietuvos biotechnologijų potencialą. Prisidėjome prie gero šalies įvaizdžio formavimo. Ateities „iGEM“ pasaulio komandos, besidomėdamos ir ieškodamos įkvėpimo ankstesnių metų čempionų darbuose, konkurso archyvuose ras Lietuvos ir Vilniaus universiteto vardą. Lietuva jau yra biotechnologijų pramonės lyderė Baltijos šalyse.

Manau, kad mūsų atradimas galėtų praversti šalyje veikiančioms įmonėms, pavyzdžiui, „Thermo Fisher Scientific“, kartu pastūmėti Lietuvą prie lyderių Europoje. Tačiau tam, kad šis metodas galėtų būti naudojamas praktikoje, reikia žengti dar daug žingsnių tobulinimo ir sistemos optimizavimo keliu.

Tikiuosi, kad užteks tam pasiryžimo.

– Jeigu tavo valioje būtų sveikatos apsaugos sistemos gerinimas, į ką pirmiausiai atkreiptum dėmesį, ką taisytum, keistum?

– Sveikatos politika ir sveikatos apsaugos sistema turi būti patikėta į rankas kompetentingų ir ją puikiai išmanančių žmonių, turinčių ilgametę ir tarptautinę patirtį, besivadovaujančių pasauline praktika, o ne asmeniškumais. Būtent dėl patirties ir žinių stygiaus save sunkiai įsivaizduoju tokiose pareigose. Tiesa, aplink yra ir įkvepiančių asmenų, liudijančių apie pokyčių svarbą ir kryptį, kuria reiktų sekti. Vienas tokių – prof. Dainius Pūras. Gaila, kad jo balsas kol kas aidi tyruose.

Pagrindinį dėmesį kreipčiau į sveikatos sistemos biurokratinio aparato mažinimą, griežtą ligoninių vadovų atsiejimą nuo politinių jėgų bei valstybinių sveikatos institucijų vadovavimo dvivaldystę – nemanau, kad efektyvu ir teisinga, kai vienas žmogus atsako už gydymo, medicinos klausimus, ir už institucijos finansų planavimą. Kitaip tariant, taikyčiau moksle išmoktus optimizavimo principus.

Labai svarbus didesnis gydytojų autonomiškumas, galimybė spręsti apie pacientui reikalingą gydymą, pacientų priėmimo skaičiaus reguliavimas savo nuožiūra, o ne biurokratinių institucijų. Vienas akcentų būtų gydytojų profesinis draudimas. Visa tai, manau, prisidėtų prie daug efektyvesnės, į paciento gerovę ir gydytojų orumą orientuotos sveikatos apsaugos.

Labai svarbus didesnis gydytojų autonomiškumas, galimybė spręsti apie pacientui reikalingą gydymą, pacientų priėmimo skaičiaus reguliavimas savo nuožiūra.

– Šią vasarą rankose laikysi universiteto baigimo diplomą. Ateitį sieji su Lietuva ar su užsieniu? Kokioje srityje norėtum dirbti?

– Organizmo senėjimo sustabdymas arba „atsarginių dalių“ jam kūrimas yra vienos sričių, kurios mane labiausiai domina. Tad ateitį, bent jau artimiausią jos dešimtmetį, sieju su užsieniu. Norėčiau sekti mokslo keliu ir viliuosi, kad ši svajonė išsipildys.

– Domiesi inovacijomis, esi inovatyvios medicinos draugijos mokslo projektų koordinatorius. Kaip inovacijos keis mediciną?

– Ateityje medicina bus ypač personalizuota, greitesnė, nes didesnį vaidmenį diagnostikoje vaidins dirbtinis intelektas. Gydytojams teks puikiai išmanyti informacines technologijas ir biomokslus, suprasti molekulinius ligų mechanizmus, nes vis daugiau sutrikimų bus išgydoma genų inžinerijos metodais. Medicina vis labiau iš makro leisis į molekulinį lygmenį. Pagrindinės taps ne ligų gydymo problemos, nes neišgydomų ligų tiesiog nebeliks, o būtent gydymo prieinamumo ir bioetiniai klausimai. Artimiausiu metu bus įdomiausia stebėti, kaip seksis mokslininkams kovoti su senėjimu ir senatvinėmis ligomis. Čia verta sekti ir lietuvių startuolį „CellAge“ Edinburge.

– Tobulėjančios technologijos veiks medikų santykį su pacientu?

– Žinoma, ateityje neliks neišgydomų ligų, daugelį jų galėsime pagydyti dar iki žmogaus gimimo. Tad natūralu – pacientų lūkesčiai ir santykiai su gydytojais keisis. Manau, kad dėl efektyvesnio ir kruopštesnio informacijos apdorojimo informacinių technologijų plėtra ne atitolins, o kaip tik pagerins žmogiškuosius gydytojų ir pacientų santykius.

– Esi tarsi sukurtas sėkmei. O kokia jos kaina? Ką tenka paaukoti, už ką norėtum padėkoti tėvams, dėstytojams?

– Nemanau, kad sėkmė turi savo kainą. Visa tai, ką išmokstame pakeliui į sėkmę – yra mūsų prizas. Kita vertus, labai svarbu atrasti pašaukimą. Negalime būti geri visur, tenka rinktis konkrečią sritį. Taip ir dabar – kenčia protmūšiai, lieka mažiau laiko šviečiamajai veiklai, tačiau tikiuosi, kad koncentravimasis atsipirks. Tėvai visada manimi labai tikėjo ir skatino, kartais gal net per daug. Tačiau tai užaugino nenugalimą pasitikėjimą savimi. Už tai ir esu jiems dėkingas.